Nuomonės

2019.08.22 13:27

Ramūnas Terleckas. Prisimenant 45 drąsius pabaltijiečius

Ramūnas Terleckas, apžvalgininkas2019.08.22 13:27

Penktadienį minėsim 30-ąsias Baltijos kelio metines. Iki šiol žavi organizatorių gebėjimas suvaldyti procesus. Televizija ir radijas tuomet suvaidino itin svarbų vaidmenį koordinuojant žmonių veiksmus.

Spėlioju, kodėl nomenklatūra bei KGB nesivadovavo V. Lenino mokymu: pirmiausiai užimti „telegrafą“ – pagrindinį informacijos šaltinį. Gal sovietinių kolaborantų smegenyse dar virpėjo tikėjimas, kad Lietuvos persitvarkymo sąjūdis nevirs laisvės sąjūdžiu. Suvokę, kad padėtis tampa nekontroliuojama, tą okupantai darė 1991 sausį. O prieš trisdešimt metų į Baltijos kelią ėjau lyg į smagų nuotykį ir man šiandien keista, kad kažkas tuomet baiminosi prarasti piloto licenciją.

Tokiam šventiniam šurmulyje paskęsta kitas svarbus jubiliejus – prabėgo keturiasdešimt metų, kai 1979 -ųjų rugpjūčio 23 d. pasirašytas taip vadinamasis 45 pabaltijiečių memorandumas. Galvojant apie šį dokumentą, pirmiausia į galvą ateina mintis, kad niekas geriau už George`ą Orwellą nėra įmintinęs, ką reiškia gyventi ir negyventi totalitarinėje sistemoje.

Winstonas Smithas, pagrindinis romano „1984“ herojus, aiškiai parodo, kad pasipriešinimas sistemai visų pirma yra mentalinis veiksmas, nukreiptas į žmogaus vidų – tai yra prisipažinimas sau, kad tu netiki sistema, kuri tave supa, kad tavęs netenkina melas, kuris tau yra brukamas, kad ideologijai tavo sąmonėje ir sieloje nėra vietos. Tam užtenka labai paprasto dalyko – dienoraščio. Jis pradeda užsirašinėti kasdienes savistabas, kurios po truputį nukrypsta nuo to, ką ilgus metus įdiegti bando sistema. Jau tai totalitarizmo sąlygomis yra nepakenčiamas nusikaltimas – tą gali patvirtinti bet kuris žmogus, kuriam sovietmečiu tekdavo iškęsti KGB kratas. Romane Smitho pasipriešinimas iš esmės taip ir netampa išoriniu, politiniu. O štai Lietuvos istorijoje mes turime daugybę pavyzdžių, kai pasipriešinimas perkeliamas ir į išorę, tampa politiniu veiksmu, kuriuo aiškiai parodoma kitiems sistemos pavergtiems žmonėms, kad laisvė mąstyti ir veikti tebeegzistuoja. Vienas tokių – 45 pabaltijiečių memorandumas. Lietuvos Laisvės Lygos iniciatyva parengtas dokumentas, kuriuo reikalaujama pasmerkti Molotovo-Ribbentropo paktą, likviduoti jo pasekmes ir išvesti iš Baltijos šalių okupacinę kariuomenę.

1983 m. Europos Parlamente jo pagrindu buvo priimta rezoliucija dėl situacijos Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Pirmą kartą nuo Lietuvos okupacijos tokio aukšto rango politinė institucija svarstė situaciją Pabaltijyje. Ir nors dalis memorandumo signatarų buvo represuoti, nors jis pernelyg ir nepasklido po Lietuvą, netapo būsimos Nepriklausomybės ledlaužiu lietuvių galvose, tačiau jis turėjo kitą, ne mažiau svarbią reikšmę. Tai buvo neįtikėtino įžūlumo išraiška, pareikalavusi milžiniškos drąsos, tiesiai į akis okupantui pranešti, kad jo planas net ir po keturių dešimtmečių nepavyko – Lietuvoje tebėra laisvų žmonių, kurie ne tik rašo dienoraščius, bet ir priešinasi Lietuvos okupacijai visomis įmanomomis priemonėmis, o prievarta nėra toks veiksmingas ginklas tirono rankose, kaip jam norėtųsi.

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.