Nuomonės

2019.08.20 17:16

Virginijus Savukynas. Ar tikrai Nausėda pralaimėjo?

Virginijus Savukynas, apžvalgininkas2019.08.20 17:16

Paskelbus naujos Vyriausybės sudėtį dalis politikos apžvalgininkų paskelbė, kad prezidentas Gitanas Nausėda pralaimėjo pirmąjį mūšį. Esą jis neišgelbėjo kai kurių ministrų.

Ar tikrai pagrįsta tokia nuomonė? Manau, kad ne. Kodėl? Pirmiausia todėl, kad politika yra įsivaizduojama tik kaip kova, kur vienas turi laimėti, o kitas pralaimėti. Verslas jau seniai tokios paradigmos atsisakė, ten kalbama apie tai, kad reikia sukurti situacijas, kur abu partneriai išlieka nugalėtojais. Tik tokiu atveju bendradarbiavimas gali būti vaisingas ir ilgalaikis.

Įsivaizduokime, kad Gitanas Nausėda būtų užsispyręs dėl kai kurių ministrų. Nesuformuota Vyriausybė, parlamentinė krizė, o gal ir ankstesni rinkimai, kurie likus mažai laiko iki 2020 metų rudens yra tiesiog beprasmiai. Ar toks scenarijus tikrai būtų geriausias Lietuvai? Ar čia būtų laimėjimas? Vargu.

Akivaizdu, kad šį štampą uždėjo Dalios Grybauskaitės prezidentavimas. Vis laimint parlamento rinkimus ne tiems, Vyriausybės formavimas buvo paverstas politiniu spektakliu ištroškusiems kraujo. Tai ir anglų kalbos žinių pasirinktinis tikrinimas, ir ministrų, kurie keičiantis partijoms, keičiantis koalicijoms vis išlikdavo ministrais. Jei tai nėra naujos politinės nomenklatūros ugdymas, tai kas tuomet yra. Akivaizdu, kad Vyriausybė būdavo sulipdoma ne tik valdančiosios daugumos, bet taip pat ir prezidentūros, efektyviai dirbti negalėdavo. Viso to pasekmė – sąstingis ir murkdymasis detalėse bei tarpusavio intrigose. Ministerijos puikiai suprato, kad geriau nerodyti iniciatyvos, jei projektų nepalaimino D. Grybauskaitė. Todėl buvo nugrimzta į nieko neveikimo liūną.

Iš tiesų, ko Lietuvai trūksta, tai taip vadinamojo politinio sutarimo. Nereikia genialių sprendimų, užtenka paprastų, tačiau juos reikia padaryti. Štai švietimo ir sveikatos apsaugos reformą reikia pradėti nuo mokyklų ir ligoninių tinklo optimizavimo. Paprastas ir visiems aiškus sprendimas, tačiau jam reikia politinės valios. Tai gali padaryti tik stipri Vyriausybė, kurios nariai žino, kad jie atsiskaito parlamentui ir tuo metu demokratiškai išrinktai daugumai. Ir jei čia nebus sutarimo tarp pozicijos ir opozicijos, jei nebus prezidento palaikymo, šitie dalykai niekada nebus įgyvendinti, o Lietuva nuo to tik kentės.

Jei pažvelgsime truputį plačiau, tai pamatysime, kad pasaulis gyvena didžias permainas. Tai ir dirbtinis intelektas, ir naujos geopolitinės realijos – Kinijos iškilimas – ir akyse besikeičianti ekonomika. Po trisdešimt metų, jei įsigalės dirbtinis intelektas, ekonomika bus visiškai pasikeitusi. Pervežimai, kuriais dabar didžiuojasi Lietuva, bus automatizuoti, vairuotojų gali nereikėti. Ir tai klausimas ne tik dėl to, ką veiks tie vairuotojai. Klausimas apie tai, ar mūsų pervežimo įmonės nebus tiesiog nušluotos pasaulio gigantų. O kur dar dronai, pristatantys prekes į namus. Šiandien kurjerių poreikis didžiulis, bet ar jis išliks toks pats artimiausiu metu? Kur bus Lietuva šiame pasaulyje?

Kur bus Lietuva ateities pasaulyje? Kas apie tai Lietuvoje diskutuoja ir galvoja? Mūsų žvilgsnis nukreiptas į praeitį ir tarpusavio rietenas, aiškinantis, kuris yra galingesnis. Toks kelias tikrai niekur neveda. Reikia tikėtis, kad prezidentūroje atsiras vietos ir laiko tokioms diskusijoms. Tai būtų didelis prezidento G. Nausėdos indėlis.

Kai kalba susiveda tik apie personalijas, į antrą vietą nusikelia diskusijos apie darbus, kuriuos turi padaryti tos personalijos. Ko Lietuvai trūksta, tai diskusijų apie tai, kur dabartinis pasaulis juda ir ar mes judame su juo, o gal būsime tiesiog nublokšti į paraštes.

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.