Amerikiečio Williamo Browderio, kadaise vieno turtingiausių užsienio akcininkų Rusijoje, požiūrį iš esmės pakeitė jo advokato ruso Sergejaus Magnickio drąsa ir žiaurus nužudymas. Iš tikinčiojo V. Putino gerais norais W. Browderis virto nenuilstamu Rusijos valdžios priešininku ir kovotoju už žmogaus teises.
Amerikiečio Williamo Browderio, kadaise vieno turtingiausių užsienio akcininkų Rusijoje, požiūrį iš esmės pakeitė jo advokato ruso Sergejaus Magnickio drąsa ir žiaurus nužudymas. Iš tikinčiojo V. Putino gerais norais W. Browderis virto nenuilstamu Rusijos valdžios priešininku ir kovotoju už žmogaus teises.
Dar S. Magnickio įkalinimo ir kankinimo metu pats W. Browderis irgi gavo mirties grasinimų. Pavyzdžiui, spalį jam anonimiškai pasiuntė tekstelį iš filmo „Krikštatėvis“: „Jei istorija mus ko išmokė, tai to, kad galima nužudyti bet ką.“ Ir porą dienų prieš S. Magnickio mirtį – balso pašto pranešimą be žodžių, tik su baisiais klyksmais.
Tada atpildo ir teisingumo ieškojimas W. Browderiui tapo nauju pašaukimu. Pirmiausia jis tikėjosi juos rasti pačioje Rusijoje. Tačiau S. Magnickio mirties ir 230 mln. dolerių vagystės kaltininkai buvo ne baudžiami, o paaukštinami. Užtat W. Browderis, kuris buvo atsisakęs JAV paso, kai prieš 10 su viršum metų priėmė Jungtinės Karalystės pilietybę, vis tiek kreipėsi į Amerikos vyriausybę.
„Šite žmonės tuos nusikaltimus darė ne dėl ideologinių ir ne dėl religinių priežasčių, bet tik dėl pinigų, – sakė jis. – O ką jie su tais pinigais daro? Jie juos padeda į bankus Jungtinėse Valstijose, Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje, Vokietijoje. Jie perka už juos visose tose šalyse butus, namus, jie siunčia savo vaikus į tų šalių mokyklas ir universitetus. Bet svarbiausia, jei ir kai Rusijoje režimas žlugs, jie nori turėti vietų, į kurias galima saugiai pasprukti.“
Šešis mėnesius po S. Magnickio mirties W. Browderis pasakojo savo istoriją JAV Kongrese ir kaip lobistas spaudė už Amerikos užsienio politiką atsakingą Senatą priimti įstatymus, užkertančius kelią dėl S. Magnickio žūties atsakingiems asmenims patekti į Jungtines Amerikos Valstijas ir naudotis jų bankų paslaugomis.
Nepaisant smarkaus priešinimosi iš Kremliaus pusės ir didelio Baracko Obamos vyriausybės abejingumo (juk ši seniai bando santykius su Rusija „perkrauti“), 2014 m. rudenį priimtas ir gruodį įsigaliojo vadinamasis Magnickio įstatymas, nusitaikęs ne tik į tuos, kurie tiesiogiai susiję su S. Magnickio skausminga mirtimi, bet ir į kitus, itin nuožmius žmogaus teisių pažeidėjus Rusijoje ir už jos ribų. „Tai gražus būdas pagerbti jo atminimą“, – sakė W. Browderis.
Tuo įstatymu specialiame sąraše įvardytiems asmenims draudžiama Jungtinėse Amerikos Valstijose lankytis, investuoti pinigų, atsidaryti banko sąskaitas, įsigyti nuosavybės, o jau turimas jų turtas įšaldomas.
Šių metų balandį B. Obamos vyriausybė paskelbė pirmąjį asmenų sąrašą, iš jų 18 viešai, o kiti kol kas įslaptinti. W. Browderio sąraše yra 60 pavardžių.
Rusijos reakcija buvo greita ir arši. Vladimiras Putinas pasirašė įstatymą, uždraudžiantį amerikiečių šeimoms įsivaikinti rusų vaikus, ir Rusija paskelbė savo pačios juodąjį sąrašą su 18 amerikiečių pavardėmis. Be to, S. Magnickis ir W. Browderis buvo teisiami dėl mokesčių vengimo – vienas po mirties, antras – už akių.
Balandį Rusija paskelbė W. Browderiui tarptautinį arešto orderį, dėl ko jis patenkintas, nors vis dar gauna ir mirties grasinimų. „Mes tikrai suradome jų Achilo kulną. Žinau, kad labai rizikuoju. Tačiau jie nužudė Sergėjų, ir negaliu pasiduoti tik dėl savo saugumo. Jis pats daug daugiau rizikavo negu aš. Jis buvo po jų nykščiu. Jis kentėjo jų kalėjime.“
Šiuo metu S. Browderis koncentruojasi į besivystančias rinkas Azijoje. Kovo mėnesį rusiškas „Hermitage“ fondas, kurio turtas sulyso iki 60 mln. dolerių, savo veiklą baigė.
Čikagos universiteto žurnalo klausiamas, ar taip nerūpestingai prieš kelis dešimtmečius žengdamas į Rusijos verslo pasaulį jis nebuvo naivus, W. Browderis atsakė: „Aš nieko apie Rusiją nežinojau. Aš sau tik kalbėjau: mano senelis buvo didžiausias komunistas Amerikoje, dabar tik ką griuvo Berlyno siena, todėl aš pasidarysiu didžiausias kapitalistas Rytų Europoje. Ir kurį laiką man tai pavyko.“
Žvelgdamas atgalios, jis pagalvojo, kad niekada nesuprato tos valstybės taip gerai, kaip manė ją suprantąs: „Aš vis dar nieko nežinau apie Rusiją, nors ten gyvenau 10 metų.“ Jis prisiminė viename priėmime Maskvoje sutikęs italą psichiatrą, kuris jam sakė, jog po 10 ten praleistų metų jis pagaliau manęs, kad rusus supranta, tačiau, praėjus 25 metams, jis pagaliau suvokė, jog niekada jų nesupras.
W. Browderio Rusijos istorija dar nebaigta. „Jie jį nužudė, ir istorijos pabaiga bus tada, kai juos dėl tos žmogžudystės nuteis“, – sakė W. Browderis. Tačiau šiuo tarpu svarbiausia papasakoti tai, kas nutiko S. Magnickiui. Tai beveik kaip šermenys arba memorialas, o gal ir atgaila.
„Mano santykis su pasauliu sukdavosi apie tai, kiek pinigų uždirbau ar praradau“, – rašė W. Browderis straipsnyje žurnalui „Businessweek“ 2011 m. „Dabar man aišku, kad svarbiau – žmonija.“
Dėl to jis ir užsitarnavo Rusijos valdžios pyktį, nes pasakoja S. Magnickio istoriją visiems, kas tik klausosi. Ne tik Jungtinėse Amerikos Valstijose, bet ir Europoje bei Kanadoje, kur jau per parlamentus skinasi kelią juodųjų sąrašų su nusikaltusiųjų pavardėmis įstatymai.
Agitavimas už tokius įstatymus tapo jam viso laiko darbu, kuriuo užsiima šalia savo investicijų verslo. „Dirbu 16 valandų per dieną, septynias dienas per savaitę“, – sako W. Browderis pokalbyje su Čikagos universiteto žurnalo „University of Chicago Magazine“ žurnaliste.
Ir kalba jis apie S. Magnickį politikams, valstybės žmonėms, žurnalistams – tarp jų ir tiems, kurie kadaise, kaip ir jis pats, giedojo ditirambus didžiuliam Rusijos potencialui.
Ir W. Browderis kurį laiką tikėjo, kad V. Putinas, kariaudamas su oligarchais, nori Rusijoje tą potencialą dar išplėtoti ir išugdyti tikrą, švarų kapitalizmą. Tačiau sąžiningi rusai, - ir tokių yra! - kaip, tarkim, S. Magnickis, jam atvėrė akis ir privertė pamatyti, kad Rusijoje viršų paėmė ne tikri, o grobuoniški laukiniai kapitalistai, kurių viršuje – pats V. Putinas.
Dažnai W. Browderiui priekaištaujama, kad „ne amerikonams kapitalistams mokyti rusus, kaip reikia gyventi ir kaip tvarkytis Rusijoje“. Į tai W. Browderis atsako, kad jis pirmiausia lygiavosi į V. Putiną jam kovojant su M. Chodorkovskiu, bet dabar jam prasmingiau atrodo lygiuotis į S. Magnickį.
Tai ne jis, amerikonas W. Browderis, o būtent rusas S. Magnickis rodo, deja, skausmingą, bet sąžiningą kelią į geresnę Rusijos ateitį.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.
