Nuomonės

2019.08.19 11:00

Linas Kojala. Trumpas norėtų didžiausios pasaulio salos

Linas Kojala, politologas2019.08.19 11:00

Donaldas Trumpas sukėlė dar vieną diskusijų bangą. Šį kartą Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas, anot šalies žiniasklaidos, paprašė savo patarėjų pasidomėti galimybe įsigyti Grenlandijos salą. Oficialaus patvirtinimo žinia nesulaukė, tačiau ir paneigti neskubėta.

Šiais laikais vienos valstybės siekis įsigyti kitai šaliai priklausančią teritoriją net iš Trumpo lūpų skamba egzotiškai. Tarptautinė teisė iš principo tokio būdo plėsti valdas nedraudžia; juo labiau, kad 19 a. netrūko sėkmingų pardavimų, didelė dalis kurių, įskaitant Luizianą ar Aliaską, galiausiai suformavo dabartines Jungtines Valstijas. Visgi tikimybė, kad panašus sandoris šiandien galėtų tenkinti visas puses bei nesukelti konfliktų, atrodo labai menka.

Grenlandija panašių diskusijų dėmesio cente atsiduria anaiptol ne pirmą kartą. Galbūt tai ir nestebina žinant, kad Grenlandija yra didžiausia pasaulio sala, kurios teritorija 32 kartus pranoksta Lietuvą. Tiesa, ji nėra tokia milžiniška kaip gali pasirodyti pažvelgus į įprastą stalo žemėlapį – ten vizualiai Grenlandija kone prilygsta visam Afrikos kontinentui, nors praktiškai yra keturiolika kartų mažesnė. Tačiau tai tikrai nemenkina pačios Grenlandijos reikšmės ir svarbos.

Ši sala buvo kolonizuota danų dar 18 a. ir iki šiol išliko po Danijos suvereniteto skėčiu. Tiesa, pastaruoju metu vietos gyventojai, kurių tėra mažiau nei 60 tūkst., įgijo vis didesnę autonomiją ir netgi garsiai diskutuoja apie nepriklausomybės paskelbimo galimybę. Tokias ambicijas gerokai apsunkina faktas, jog du trečdalius salos biudžeto pajamų vis dar sudaro dotacijos iš Kopenhagos – nors Grenlandijoje apstu gamtos turtų, nuo naftos iki kitų iškasenų, didelė dalis jų vis dar yra tiesiogine to žodžio prasme įšalę lede.

Bet pasaulio lyderius domina ne tik Grenlandijos gamtos turtai. Tai sala, kurios geostrateginė pozicija paverčia ją svarbia didžiųjų galių žaidimo dalimi. Todėl Jungtinės Valstijos svarstė Grenlandijos įsigijimo variantą ir anksčiau. Antrojo pasaulinio karo metais tai buvo teritorija, sutrumpinusi sąjungininkų skrydžius Europos link kone perpus. Šaltojo karo metais ji buvo reikšminga atgrasant potencialią sovietų ataką prieš svarbiausius Valstijų miestus. Tad tikrai ne veltui žurnalo „Time“ žurnalistas kadaise pavadino Grenlandiją „didžiausiu pasaulio stacionariu lėktuvnešiu“.

Suprasdamos tai Jungtinės Valstijos įkūrė ten iki šiol veikiančią oro pajėgų bazę, taip pat dislokavo radarų sistemas. Bet to nepakako. Todėl 1946 metais Vašingtonas pateikė pasiūlymą Danijai parduoti salą. Prezidento Harry Trumano administracija už salą, kuri išplėstų Jungtinių Valstijų teritoriją penktadaliu, buvo pasirengusi pakloti 100 milijonų dolerių auksu. Danai, kurių politikai tuo metu neslėpė nuostabos dėl tokio sąjungininkų noro, nesutiko.

Panaši danų reakcija ir dabar. Nors Trumpo kalbos priimamos labiau kaip juokas nei rimti svarstymai, tuo pačiu suprantama, kad Grenlandija ir toliau išliks strateginės kovos lauku. Tik nebe tarp Jungtinių Valstijų ir Sovietų Sąjungos, o tarp amerikiečių ir augančios Kinijos. Praėjusiais metais Jungtinių Valstijų Gynybos departamentas intensyviai siekė sukliudyti Kinijos investicijoms į tris planuojamus statyti Grenlandijos oro uostus, kurie neabejotinai išaugintų Pekino raumenis šiame pasaulio taške. Vakarų šalims tai sukėlė didelių nuogąstavimų – baimintasi, kad ilgainiui nepasikartotų Šri Lankos scenarijus; ši šalis, paėmusi Kinijos paskolą uosto statybai, galiausiai dėl finansinių sunkumų buvo priversta atiduoti jo kontrolę, leidžiančią kinams įgyti didelę įtaką Indijos vandenyne. Galiausiai Vakarų šalys susivienijo kartu su Danijos valdžia ir oro uostų planavimui Kinijos lėšų atsisakyta. Tačiau panašios dilemos yra pasmerktos kartotis.

Todėl Trumpo svarstymai apie salos pirkimą, jei tokios diskusijos išties vyko, nėra taktiškos sąjungininkų atžvilgiu; ypatingai prieš rugsėjo pradžioje vyksiantį Jungtinių Valstijų prezidento vizitą į Daniją. Tačiau tiek istoriniame kontekste, tiek dabartinės geopolitinės kovos lauke, jie turi svarias priežastis.

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.