Nuomonės

2019.08.17 09:00

Mykolas Drunga. Ar Honkongas išlaikys sąlyginę laisvę?

Mykolas Drunga, apžvalgininkas2019.08.17 09:00

Pasaulio spauda aptaria protestus Honkonge – ir čia į akį krenta tai, kad visų labai skirtingų laikraščių atsiliepimai gana panašūs.

Pradėkime nuo Lisabonos dienraščio „Diario de Noticias“ teiginio, jog tai, „kas prasidėjo demonstracijomis prieš nusikaltusiųjų Kinijai išdavimo Pekinui įstatymą, išaugo į sąjūdį, atvirai provokuojantį Kinijos prezidentą Si Dzinpingą.

Tai galingiausias šios valstybės vadovas po Mao Dzedongo. Tad nenuostabu, kad galvos skausmą Pekinui ne paskutinėje vietoje kelia silpnumo vaizdelis, kylantis iš nenuslūgstančių protestų bangų.

Ką darys Pekinas, jeigu protestai nesiliaus? Kruvinas jų numalšinimas, kaip tai įvyko 1989-aisiais, gerokai pažeistų tarptautinę Kinijos reputaciją.

Kita vertus, komunistų partija vargu ar atsitrauks nuo savo tezės, kad Honkonge paskutinį žodį vis dėlto turi Kinija.

Todėl tai yra ugnies išbandymas prezidentui Si Dzinpingui, kurį jis privalo laimėti“, – rašo Portugalijos sostinės laikraštis.

Pekino anglakalbio dienraščio „China Daily“ žodžiais, „demonstrantai bando Honkongo gerovę ir jos gyventojus paversti įkaitais. Kelias savaites trunkantis smurtas neigiamai paveikė smulkiąją prekybą ir turizmą.

Dar blogiau, radikalių demonstrantų veiksmai pakenkė Honkongo geram vardui kaip vienam iš saugiausių miestų pasaulyje. Kiekvienas tolesnis situacijos pablogėjimas gali vesti prie kapitalo ir talentų išsikėlimo svetur ir prie miesto pastūmimo į kelią, į kurį įsukus nebebus galima sugrįžti, kaip įspėjo Honkongo vadovė Carrie Lam.

Jeigu miestas patirtų nuolatinį nuosmukį, tai kiekvienas Honkongo gyventojas būtų pralaimėtojas, tikras lūzeris, sakytume lietuvišku žargonu“, – prognozavo Kinijos sostinės laikraštis.

Pasak Taivano dienraščio „Jingji Ribao“, „nerimą kelia tai, kad nei vietos, nei centro valdžia, atrodo, nesupranta krizės priežasčių, kodėl konfliktas šitaip paaštrėjo ir kaip visuomenė taip giliai suskilo. Reikia didžiai suabejoti, ar principą „viena šalis, dvi sistemos“ išvis įmanoma įgyvendinti.

Už dabartinės krizės slypi giliai siekiančios problemos. Pekinas pasilengvina sau užduotį teigdamas, jog dėl krizės kaltos svetimos jėgos. Kas prieš tikrovę užsimerkia akis, tas tikrai neturi sprendimo“, – rašo Taipėjaus laikraštis.

Gana įdomiai padėtį apibendrina Rusijos sostinės dienraštis „Nezavisimaja Gazeta“: „Poslinkiams Honkonge galimi trys scenarijai. Pirmiausia jauni žmonės svajoja apie visišką nepriklausomybę, Honkongui persimainant į mažą miestą-valstybę, panašiai kaip Singapūras. Bet prie to Kinija niekada neprileis.

Antra, yra galimybė, kad sutarties pagal formulę „viena šalis – dvi sistemos“ iki 2047-ųjų iš tiesų bus laikomasi. Trečia, gali būti, kad padėtis taps visiškai nevaldoma.

Tuo atveju neatmestina ir galimybė, kad dabar Pekinas siekia pagreitinto perėjimo prie tiesioginio Kinijos valdymo. Tada Honkongas prarastų savo specialų statusą ir pasidarytų eiliniu Kinijos miestu“, – rašo nepriklausomas Rusijos laikraštis.

Kelias galimybes išvardija ir arabų dienraštis „Saudi Gazette“: „laikas parodys, ar Pekinas rizikuos surengti kruviną konfrontaciją su daugybe žuvusiųjų kaip per 1989 m. žudynes Tiananmenio aikštėje. Tai, kaip bus elgiamasi su protestais Honkonge, gali turėti lemiamos įtakos tarptautinei Pekino reputacijai.

Ar Kinijos prezidentas Si Dzinpingas tam, kad atkurtų tvarką, bus pasiruošęs aukoti Honkongo vyriausybės vadovę Carrie Lam? Bet tai jam kainuotų daug prestižo.

O gal jis nuspręs, jog maištams reikia padaryti galą ir juos užgniaužti kruvina prievarta? Tada telieka būgštauti, jog C. Lam perdavė Pekino žodžius, kai ji kalbėjo apie „bedugnę“, prieš kurią Honkongas atsidūrė“ – teigia Saudo Arabijos Džidos mieste leidžiamas laikraštis.

Bavarijos dienraštis „Straubinger Tagblatt“, pažymėjęs, jog Pekinas pradėjo Honkongo protestuotojus vadinti „teroristais“, rašė, kad „valstybių bendruomenė, taip, piktinsis, bet galų gale nieko nesiims daryti.

Todėl perspektyva Honkongui nėra šviesi. Ko žmonės nori, jie negaus. Kinija didžiausiu stropumu darys viską, kad laisvės šauksmą užslopintų“.

Švabijos dienraštis „Stuttgarter“ irgi teigė, jog „demonstrantų sėkmei šansų nėra“, bet priminė, jog „iki Honkongo susiliejimo su Kinija dar liko 28-eri metai, per tą laiką dar daug kas gali įvykti, tiek mažyčiame Honkonge, tiek didžiulėje Kinijoje“.

Istoriją primena ir Turku miesto Suomijoje dienraštis „Turun Sanomat“: 1997 m. Pekinas pažadėjo per ateinančius 50 metų laikytis modelio „viena šalis, dvi sistemos“. Tuo tarpu darosi vis aiškiau, kad šitas modelis nustos galioti daug anksčiau. Gausėja užuominų, kad žemyno Kinija protestus užbaigs karine ir policine jėga. Jau prie sienos dislokuoti papildomi daliniai.

Kinija kaltina JAV ir Didžiąją Britaniją neramumų Honkonge kurstymų. Kai Pekinas šiame kontekste kalba dar ir apie terorą, tai jau nebėra Kinijos vidaus reikalas. Tai aiškiai viena krize per daug“, – teigia Suomijos regioninis laikraštis.

Singapūro dienraštis „Lianhe Zaobao“ pranešė, jog „centrinė Pekino vyriausybė jau palygino padėtį Hongkonge su spalvotomis revoliucijomis, kokios tarp kitko įvyko arabų kraštuose bei Ukrainoje“.

O Taivano dienraštis „Lianhe Ribao“ įspėjo, kad Pekinui paskandinus Honkongą kraujyje, „tarptautinė Honkongo finansų tvirtovė nuo to neatsigaus, bet ir Kinijos planai renminbi padaryti tarptautinėje prekyboje kotiruojama valiuta bus pasmerkti žlugti“.

Užsienio spaudos apžvalga skambėjo per LRT RADIJĄ.