Nuomonės

2019.08.13 16:42

Vytautas Keršanskas. Demokratijos prieš autoritarinius režimus: kova vyksta ir naujų technologijų plotmėje

Vytautas Keršanskas, politologas2019.08.13 16:42

Naujosios technologijos visada turėjo svarbų vaidmenį žmonijos raidoje. Ypatingos spartos informacinių technologijų plėtra pastaruosius tris dešimtmečius jau visuotinai įtvirtino šiam šimtmečiui Informacinio amžiaus pavadinimą. Ne veltui vis didesnis dėmesys skiriamas technologijų ir politinių sistemų santykiui nagrinėti.

Didžiosios technologijų kompanijos, tokios kaip „Google“ ar „Facebook“, jau buvo pakrikštytos ir demokratijos gelbėtojomis, ir žlugdytojomis. Socialiniai tinklai buvo varomoji revoliucijų Tunise, Ukrainoje ir kitur jėga. Tuo pačiu „Brexito“ referendumas, rinkimai JAV ar Prancūzijoje parodė ir neigiamą technologijų pusę bei pasėjo pagrįstą skepsį, kiek technologijos praturtina, o kiek grasina demokratiniams procesams.

Demokratinės valstybės daugiausia svarsto, kur yra balansas tarp technologijų plėtros, pilietinių laisvių ir rinkimų kaip kritinio nacionalinio saugumo objekto apsaugos. Nors technologijų kompanijoms atitenka daug kritikos dėl per mažo dėmesio kovojant su jų sistemose vykstančiomis blogybėmis, vis dėlto dėti apynasrio neskubama. Dažnai net iš pačių kompanijų atstovų pasigirsta raginimas sukurti aiškesnį reguliavimą, kuriuo remiantis jos galėtų teisiškai kovoti su piktadariais. Procesas sudėtingas, tačiau juo siekiama atrasti aukso vidurį, atsižvelgiant į visų jo dalyvių lūkesčius.

Tuo tarpu autoritarinėms valstybėms vis labiau kiekvienam prieinamos modernios technologijos yra iššūkis režimo apsaugos nuo opozicinių jėgų aspektu. Tą iššūkį autoritariniai režimai sprendžia skirtingai. Kinija investuoja milijardus siekdama įgalinti technologijas savo reikmėms ir faktiškai kurdama orvelišką visuomenės valdymo sistemą.

Tačiau įprastesnis režimų atsakas – riboti piliečių priėjimą prie „laisvojo“ interneto pasaulio. Tai siekiama daryti ne tik savo, bet ir pačių technologinių kompanijų rankomis.

Pavyzdžiui, po savaitgalį įvykusių protestų Maskvoje, už ryšius ir informacines technologijas atsakinga Rusijos federalinė tarnyba „Roskomnadzor“ kreipėsi į „Google“. Ji išsakė priekaištus, jog „Google“ suteikiamos reklamos galimybės „YouTube“ platformoje buvo naudojamos skleisti žinią apie valdžios nesankcionuotus mitingus. Laiškas siunčia aiškią žinutę – jeigu ateityje tokie atvejai pasikartos, „Google“ bus traktuojama kaip „besikišanti į suverenios valstybės vidaus reikalus“. Tai, anot tarnybos, yra „priešiška įtaka demokratiniams rinkimams Rusijoje“ ir turės griežtų pasekmių.

Taip atsakomybė permetama pačioms technologijų kompanijoms, skatinant jas savicenzūrai: norite veikti mūsų šalyje be trikdžių, laikykitės mūsų politinių taisyklių. Vakarų kompanijos susiduria su dilema, kas svarbiau – rinka ar jos piliečių teisės, kurios Vakaruose laikomos pamatinėmis.

Įvykiai Honkonge parodo, kad naujosios technologijos išlieka reikšminga erdve, kurioje pilietinė visuomenė gali ginti savo teises. Pavyzdžiui, gatvėse vykstančių protestų organizatoriai, reaguodami į vis brutalesnius susidorojimus su jais, ėmėsi naujos taktikos ir naudojasi pažinčių programėles „Tinder“ ar žaidimo „Pokemon Go“, kurių negali kontroliuoti Kinijos valdžia, galimybėmis sukviesti minią spontaniškam mitingui.

Autoritariniai režimai ne tik siekia riboti prieigą prie tų technologijų, kurių negali kontroliuoti. Jie vis aktyviau kuria savo technologijas bei siekia jas populiarinti visame, taigi ir Vakarų pasaulyje. Technologinės varžytuvės, todėl, turės reikšmę ir politinių sistemų ateičiai.

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.