Leonido Donskio gimtadienio išvakarėse prasminga ieškoti žmonių, kurie dėl liberalizmo sielojasi.
Neseniai Vladimiras Putinas tyčiodamasis iš liberalizmo idėjos pavadino ją „atgyvenusia“. Taip straipsnyje „Progresuojantis nusižeminimas“ rašė apžvalgininkas Richardas Herzingeris ir stebėjosi, kodėl į tai stipriau nereagavo nei Vakarų politikai, nei visuomenė.
Jo nuomone, „impulsas vakarietiškų vertybių atgimimui šiandien galėtų ateiti nebent iš daug vilčių teikiančių pilietinės visuomenės sąjūdžių Rytų Europoje, pvz., Sakartvele arba Čekijoje – ir tai kaip tik dėl to, kad tenykštės visuomenės jau spėjo patirti intensyvių, blogų išgyvenimų, kuriuos sukėlė autoritarinė regresija“.
Pažymėsime, kad R. Herzingeris yra Vokietijos nacionalinio dienraščio „Welt“ korespondentas ir šį straipsnį parašė Ukrainos savaitraščiui „Tyzhden“, iš kurio jį perėmė portalas „Perlentaucher“ (Perlų naras). Toliau jis rašo:
„Demokratiniai Vakarai yra pakeliui į susinaikinimą. Darosi vis aiškiau, kad liberaliosios demokratijos išgyvens tik tuo atveju, jeigu jos ras jėgų sugrįžti prie ryžtingo, aktyvaus į laisvę orientuotų savo vertybių ir principų apmąstymo ir prie pasirengimo juos konsekventiškai ir stipriai ginti nuo tokių autoritarinių galybių kaip Rusija ir Kinija.
Tačiau iš ko ir iš kur galėtų toks atsinaujinimas atsirasti? Iš valdančiojo politinio elito to tikėtis beveik neįmanoma. Greičiau jau jo nariai vienas su kitu rungtyniauja, kuris iš savo oportunizmo, nesugebėjimo, ignoravimo naujajam autoritarizmui padarys kuo daugiau nuolaidų, jeigu ne iš karto leisis atvirai to autoritarizmo korumpuojamas.
Neseniai Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja Rusijai be atsakomosios nuolaidos grąžino Asamblėjoje balso teisę, kuri iš Maskvos buvo atimta dėl jos agresijos prieš Ukrainą ir daugybės sunkių žmogaus teisių pažeidimų.
Dar blogiau: tam, kad autoritarinį režimą nuramintų, Europos Taryba nutraukė savo pačios nuostatų galiojimą ir pritarė siūlymui, kad ateityje Europos Tarybos narių nusižengimai žmogaus teisėms ir tarptautinei teisei nebesulauks jokių sankcijų.
Lyg to neužtektų, ir tie Rusijos delegacijos nariai, prieš kuriuos Europos Sąjunga buvo paskelbusi savo sankcijas, Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje bus toleruojami. Šita gėdinga kapituliacija yra signalas, kad Europos Sąjungos paskelbtos Rusijai sankcijos gali greitai būti panaikintos.
Vis dėlto V. Putinas savo nusikalstama prievartos politika sulaukia padrąsinimo ir iš kitos, dar galingesnės pusės. Grupės G-20 aukščiausio lygio susitikime Osakoje JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Kremliaus viešpats demonstratyviai pozavo pasaulio viešumoje, kad duetu tyčiotųsi iš laisvųjų medijų ir liberaliosios demokratijos institucijų.
D. Trumpas gyrė V. Putiną kaip „puikų vaikiną“, su kuriuo jį sieja „labai, labai geras ryšys“. Tai įvyko Rusijos karo aviacijos įvykdyto žudikiško civilinių gyventojų siriškame Idlibe subombardavimo fone - ir tuo pat metu, kai Putinas nelegaliai toliau nelaisvėje laikė 24 ukrainiečių jūrininkus bei daugybę kitų Ukrainos piliečių, visai jau nekalbant apie besitęsiančią Krymo aneksiją ir Donbaso užėmimą.
Kadangi specialiojo prokuroro Roberto Muellerio atliktas tyrimas dėl rusų įtakos Jungtinių Amerikos Valstijų rinkimams neprivedė prie baudžiamųjų pasekmių D. Trumpui, pastarasis savo broliavimąsi su V. Putinu dabar nesijaučia dar turįs kažkaip varžyti.
Ir nors JAV Senatas tik ką padidino karinę paramą Ukrainai iki 300 milijonų dolerių, vėliausiai iki galimo D. Trumpo perrinkimo į prezidentus reikia skaitytis su galimybe, kad pastarasis savo draugui V. Putinui pripažins jo pageidaujamas įtakos zonas“.
O Kremliaus ponas, – tęsė R. Herzingeris. – pokalbyje su dienraščiu „Financial Times“ ne tik pareiškė, kad vakarietiškas liberalizmas yra „pasenęs“, bet ir ėmėsi „šmeižikiškai teigti, kad liberalioji idėja numato, jog migrantams leidžiama nebaudžiamiems žudyti, plėšti ir prievartauti, nes, girdi, reikia juk saugoti jų teises.
Šitos melagingos propagandos cinizmas tiesiog nepralenkiamas prisiminus, kad ne kitur, o Rusijoje jau daugelį metų nepatogūs žurnalistai ir kritikai nebaudžiamai žudomi, su Kremliumi susijusios mafijinės struktūros be jokios teisinės valstybes kontrolės niokoja tautos turtą, o Putino kariauna nuo Ukrainos ligi Sirijos nebaudžiama vykdo sunkiausius karo nusikaltimus.
Prieš šitą V. Putino verbalinę agresiją politiniai liberaliosios demokratijos atstovai neprotestavo. Bet visiems, kuriems jos išlaikymas dar rūpi, V. Putino įžūlūs išpuoliai turėtų būti tarsi žadintuvo skambutis.
Kas savaitę vykstančios masinės demonstracijos priešais Rusijos diplomatines atstovybes Vakaruose galėtų būti tinkama priemonė Kremliui įrodyti, kad vakarietiškas liberalizmas dar nėra nei miręs, nei bejėgis.
Deja, kol kas tai lieka tik svajonė. Tačiau progresuojančiam demokratiškų Vakarų nusižeminimui aštrų kontrastą rodo Sakartvelas, kuriame šiuo metu visuomenė kyla prieš V. Putino neoimperializmą bei jo parankinius pačiame Sakartvele.
O V. Putino režimas į gruzinų nepaklusnumą reaguoja įprastiniais bauginimo ir ekonominio bei karinio šantažo metodais, kaip visada nesulaukdamas jokių nemalonių konsekvencijų sau.
Čekijoje šimtai tūkstančių žmonių išsiliejo į gatves prieš korupcija įtariamą vyriausybės vadovą Andrejų Babišą – tai didžiausias piliečių protestas nuo 1989-ųjų, aksominės revoliucijos metų.
Gal kaip tik čia, Rytų Europoje su vis didesne savimone reiškiantis liberalioms jėgoms, glūdi paskutinė viltis, kad ir vėl sustiprės laisvieji Vakarai.
Kaip kadaise komunistų valdžios metais disidentai pažadino vakarietiškąją laisvės idėją naujam gyvenimui, taip dabar tą galėtų padaryti pilietinės visuomenės sąjūdžiai Rytų Europoje“, – baigė savo straipsnį apžvalgininkas R. Herzingeris.
Nuo savęs pridursiu, kad jo dažnai naudojamas žodis „liberalizmas“ ar „liberalumas“ nesusijęs su jokia taip save vadinančia partija, o su kiekvienu laisvę ir jos siekiančių žmonių gerovę išpažįstančiu demokratiniu sąjūdžiu.
Iš to ir aišku, kodėl Rusijos ir Kinijos vadovai tokiam liberalizmui priešinasi, o Vakarų liberalams nedera šiuo atžvilgiu Rusijos ir Kinijos vadovams pataikauti.
Ir išties Leonido Donskio gimtadienio išvakarėse džiugu rasti dar vieną žmogų, kuris dėl liberalizmo sielojasi.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.
