Nuomonės

2019.08.05 13:11

Linas Kojala. Afganistano kare – lūžis?

Linas Kojala, politologas2019.08.05 13:11

Ilgas, daugybės aukų pareikalavęs ir labai brangiai kainuojantis karas Afganistane galimai artėja prie lūžio taško.

Jungtinių Amerikos Valstijų lyderis Donaldas Trumpas garsiai kalba apie tai, kad artimiausiu metu namo sugrįš didelė dalis ten esančių pajėgų. Šiuo metu Afganistane dislokuoti 20 tūkst. įvairių NATO sąjungininkų karių, kurie užtikrina stabilumą bei padeda afganų kariuomenei tobulėti. Didžiąją dalį šio skaičiaus sudaro amerikiečiai, tačiau per metus jų gali sumažėti kone perpus.

Tai atitiktų D. Trumpo tezę žūtbūt nutraukti dešimtmečiais tebesitęsiančius – ir galbūt apskritai neįmanomus pabaigti – karus. Kova Afganistane trunka jau 18 metų. Tai kainavo beveik 900 mlrd. JAV dolerių bei nusinešė apie 3,5 tūkst. sąjungininkų karių gyvybių. Daugiau nei du trečdaliai aukų – amerikiečiai; ten žuvo ir Lietuvos karys.

Nepaisant to, rezultatai – mažų mažiausiai dviprasmiški; šalyje ne kartą sąlyginai sklandžiai įvyko rinkimai, po kurių išaugdavo lūkesčiai, jog netrukus tarptautinės pajėgos galės išvykti ir perleisti kontrolę vietinei valdžiai; visgi greta progreso ženklų tekdavo pripažinti ir tai, jog ne civilinė Afganistano valdžia, o Talibano fundamentalistai kontroliuoja kone pusę šalies teritorijos, teroro aktų ir sprogdinimų tik daugėja, o Vakarų šalių finansinės injekcijos valstybės raidai paskęsta korupcijos liūne. Ne veltui Afganistanas yra septinta labiausiai korumpuota šalis pasaulyje.

Šiuo metu vyksta intensyvios Jungtinių Valstijų derybos su Talibano fundamentalistais. Siekiama, jog šis dialogas galiausiai paskatintų talibus susėti prie bendro derybų ir stalo su civiline Afganistano valdžia, kurios jie iki šiol nepripažįsta. Manoma, kad jungiamąja grandimi gali tapti būtent amerikiečių pažadas atitraukti karius; tiesa, ne už dyką – mainais reikalaujama garantijų, jog šalyje bus užtikrintas stabilumas, užkardytas kelias išvešėti teroristinėms grupuotėms, tokioms kaip Islamo valstybė, bei užtikrinamos pagrindinės žmogaus teisės. Tai ypač jautru kalbant apie iki šiol persekiojimas moteris.

Nors siekis pakreipti situaciją Afganistane kitokia linkme yra sveikintinas, visi supranta, kokios yra amerikiečių pasitraukimo rizikos. Ar tai nereikš dar didesnio chaoso, teroro ir grėsmės Vakarų šalims didėjimo? Kitaip tariant, ar dėl atsirasiančio „galios vakuumo“ sąjungininkai neturės netrukus sugrįžti atgal?

Todėl piešiami trys galimi scenarijai. Pirmasis – pokalbiai su Talibanu nutrūksta ir nuo derybų stalo grįžtama į kovos lauką. Tai reikštų, jog sąjungininkų pajėgų atitraukimas – o kartu ir Afganistano siekis išbristi iš liūno - būtų atidedamas neribotam laikui. Visoms pusėms tai - pats blogiausias kelias; amerikiečiai turėtų ir toliau kariauti, Talibanas netektų vilties pamatyti užsienio šalių pajėgų išvedimą, o vietos gyventojai toliau kentėtų. Antrasis scenarijus teigia, jog įmanomos ir derybos, ir karas tuo pačiu metu. Kitaip tariant, NATO remiamos Afganistano pajėgos toliau kautųsi su Talibanu, tačiau lygiagrečiai vykstant politiniam procesui ir neprarandant vilties susitarti. Tokia padėtis iš esmės atspindi status quo, kuris yra varginantis bei gali tęstis palyginti ilgą laiką. Ir trečiasis scenarijus žadėtų taikos susitarimą. Tai reikštų paliaubas, laipsnišką amerikiečių atsitraukimą ir vidines Talibano bei civilinės valdžios derybas dėl politinės Afganistano ateities.

Pastarasis planas skamba mažų mažiausiai optimistiškai, tačiau amerikiečiai skubina procesą. Tą sąlygoja ir politinis ciklas – jau kitų metų pradžioje Jungtinėse Valstijose prasidės pirminiai prezidento rinkimai, o Trumpas neabejotinai norės rinkėjams pademonstruoti savo darbo rezultatus. Todėl administracijos pareigūnai mini rugsėjo mėnesį kaip galimą pirminio derybų etapo su Talibanu pabaigą. Tokios ambicijos tebėra gana miglotos, tačiau sunku paneigti ir tai, kad Afganistane pučia permainų vėjai.

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.

Populiariausi