Nuomonės

2019.08.01 16:09

Ramunė Sotvarė-Šemetienė. Europinės mados ir lietuviškos baimės

Ramunė Sotvarė-Šemetienė , apžvalgininkė2019.08.01 16:09

Siaučiant aistroms dėl eurokomisaro posto, valdančiųjų „valstiečių” lyderis Ramūnas Karbauskis pranešė trumpai drūtai: Lietuva nesvarsto deleguoti į Europos Komisiją moters. Nepaisant naujosios Europos Komisijos prezidentės Ursulos von der Leyen prašymo bent jau siūlyti du skirtingų lyčių kandidatus.

Jeigu būtume tikslūs, tai Lietuva svarsto, ir net labai garsiai. Prezidentūra siunčia nedviprasmiškas užuominas. Nesvarsto Ramūnas Karbauskis ir Vyriausybė, nes moterų ten šiuo metu nėra, o valdžios vyrai kažkodėl nusprendė, kad kandidatas turi būti iš ten.

Tokios taisyklės nėra. Pasirinkimo niekas neriboja. Tiesiog savo gretose tinkamos neturi, o toliau žvalgytis nepageidauja. Ir be reikalo.

Briuselis yra įdomi vieta su povandeninėm srovėm, savitais įpročiais ir madom. Žiūrint iš toli, daug dalykų gali atrodyti neįprasti ar net beprasmiai. Tačiau bet kas, kas jį pažįsta ne kaip turistas, pritars, kad taip tik atrodo, o tų įpročių nepaisymas nėra geriausias kelias į sėkmę.

Jau dabar galima numanyti, kad lyčių lygybės principas parodys savo galią visur, kur tik bus tam erdvės. Pirmiausia tai pamatysime dalijant eurokomisarų portfelius. Moterys galės tikėtis „sunkesnių”. Bent jau tuo atveju, jeigu konkuruotų su panašios kompetencijos vyru.

Nereikėtų pamiršti, kad Komisijos arba Europos Sąjungos Vyriausybės vadovė gali ir atmesti kandidatūrą. Ją atmesti gali ir Europos Parlamentas ir nebūtinai dėl labai rimtų priežasčių. Laikomasi nerašytos taisyklės, kad bent keletas kandidatų turi būti siunčiami namo taip parodant Parlamento galią. Turint galvoje visas aplinkybes ir Komisijos vadovės įsipareigojimą lyčių lygybei, nesunku numanyti, kad damos į „juodąjį” europarlamentarų sąrašą būtų traukiamos ne taip uoliai.

Kitaip sakant, bandydami deleguoti būtinai saviškį ir nepaisydami prašymo dėl galimybės pasirinkti, mūsų politikai gali sukurti kandidatui tikrai nemažai sunkumų.

Lietuva turi sudėtingą eurokomisaro skyrimo procedūrą. Gana sunku įsivaizduoti du Seimo patvirtintus kandidatus. Taip neįprasta. Seimas balsuoja dėl vieno. Net jeigu ir sugalvotų tokią keistenybę, tai kažin kaip į tai reaguotų patys kandidatai. Žmonės tausoja savo reputaciją ir visada stengiasi išvengti situacijų, kai gali pralaimėti.

Paprasčiausia būtų siūlyti keletą politikų į šį postą neoficialiai, neviešinant informacijos. Tokios konsultacijos su naujuoju Europos Komisijos vadovu visada vyksta prieš pateikiant eurokomisaro kandidatūrą oficialiai. Žinia pasklistų, bet pavardės nebūtų žinomos.

Kodėl Vyriausybė ir Ramūnas Karbauskis to nenori padaryti? Galbūt todėl, kad yra nepakankamai perpratę Briuselio madas ir nemano, kad tai svarbu? Gal todėl, kad tinkamos moters savo politinėje kompanijoje neturi. Jeigu pasiūlytų Laimą Andrikienę ar Viliją Blinkevičiūtę, jos nurungtų bet kurį „valstiečių–žaliųjų” vyrą. Toks planas mūsų valdžiai netinka.

Šių dviejų moterų Briuselyje pristatinėti nereikia. Jos absoliučiai pasirengusios šiam darbui. Jeigu Lietuva būtų brandžios politikos šalis, teiktų vieną iš jų.

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.

Populiariausi