Nuomonės

2019.07.30 10:17

Indrė Makaraitytė. Motiną iš nevilties nužudęs Jegorovas – valstybinio buldozerio auka

Indrė Makaraitytė2019.07.30 10:17

Lietuvos teismuose toliau tęsiasi kauniečio Aleksandro Jegorovo, šachmatų meistro, drama. 2017 m. jis pagalve uždusino savo motiną, neįgalią, seniai sirgusią, kurią pats ir prižiūrėjo.

A. Jegorovas per įvykį buvo neblaivus, o nužudęs mamą feisbuko paskyroje parašė, kad nebeatlaikė įtampos.

Iš pažiūros tai – eilinė byla, juk tokių, smurtinių, pilni Lietuvos teismai: sūnus, motina, alkoholis, nužudymas.

Bet tai nėra eilinė byla. Neeilinė ji tąja prasme, kad atspindi, kaip realiai veikia Lietuvos valstybė. Toks mažytis šalies veidrodėlis, kuriame matyti, kokia gali būti principinga valstybė ir jos institucijos, kaip gina Konstitucijoje įtvirtintas vertybes.

Viena bėda, kad Konstitucija taip principingai ginama ir teismų karuselė nenustoja suktis tada, kai baudžiamųjų suole sėdi nusižeminęs žmogus, nelaimėlis tikrąja ta žodžio prasme.

Nors A. Jegorovui, kartu su savo motina iškankintam kitų tos pačios valstybės, tačiau neveikiančių ir neprincipingų institucijų, reikia tik vieno – empatijos. Užuojautos ir žmogiškumo.

Bet empatija nė iš tolo nekvepia Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendyje surašyti žodžiai.

Teismas konstatuoja, kad A. Jegorovas pasikėsino į fundamentalią vertybę – žmogaus gyvybę, kuri vertybių hierarchijoje užima aukščiausią statusą. Taip pat pasikėsino ir į tokią konstitucinę vertybę kaip šeima, į ypatingą ir konstituciškai vertingą motinos ir sūnaus ryšį.

Teisėjų kolegija, remdamasi šiais argumentais, nesutiko, kad A. Jegorovui būtų galima skirti švelnesnę bausmę, nei baudžiamajame įstatyme numatyta minimali už motinos nužudymą įtvirtinta bausmė.

Ar kas nors galėtų pasakyti nors vieną priekaištą teismui, kad neteisingai skaito ir taiko įstatymą? Tyčinis motinos nužudymas. Aštuoneri metai. Juk pasikėsino net į dvi konstitucines vertybes – gyvybę ir motinos ir sūnaus ryšį.

Bet atverkime duris šios šeimos, sūnaus ir jo motinos, kurioje buvo pasikėsinta į tą konstituciškai vertingą motinos ir sūnaus ryšį, ir jis nutrūko.

Kiek valstybės institucijos padėjo šį ryšį puoselėti, kai šeima balansavo ant bedugnės krašto ir laikėsi tik ant vienišo sūnaus pečių? Juk jos ir sukurtos bei veikia tam, kad ateitų į pagalbą, kai vienas pats žmogus nebegali susitvarkyti.

Tokia jų paskirtis pagal Konstitucijos dvasią, tam jos buvo sukurtos, o šiandien tai – bejausmių biurokratų labirintas. Slauga – vienas labiausiai apleistų jos užkampių.

Visi, kas Lietuvoje yra susidūrę su ligonių ir senų žmonių slauga, pasakys jums vieną ir tą patį dalyką – senukams ir sunkiems ligoniams vietos gyventi Lietuvoje nėra. Yra daug vietų jiems numirti, tiksliau, greičiau numirti, kai kelionę amžinybėms paskatina nepriežiūra ir nejautrumas. Jei slaugos reikalingas žmogus nori dar ir oriai pagyventi, tai yra toli gražu ne visiems pasiekiama prabanga.

Visi, kas Lietuvoje yra susidūrę su ligonių ir senų žmonių slauga, pasakys jums vieną ir tą patį dalyką – senukams ir sunkiems ligoniams vietos gyventi Lietuvoje nėra.

Iš esmės netyčia turi sukristi į krūvą daug palankių aplinkybių, tarp kurių ne pati paskutinė – pinigai – kad tai pavyktų. Kam pasisekė – ačiū Dievui.

Slaugomas žmogus, jo gerovė, yra tik jo artimųjų sąžinės, fizinės ir psichinės, reikalas ir visai nesvarbu, kad slaugomasis visą gyvenimą dirbo ir mokėjo mokesčius. Nėra Lietuvoje visiems prieinamos slaugos pagalbos, o tuo užsiimančių institucijų ir jose dirbančiųjų reikia ieškoti, prašyti, vaikščioti, maldauti ir reikalauti. Ir mokėti. Ir aukotis dėl savo artimojo. Ir prarasti viltį.

Ne visi stiprūs tai išgyventi. Ne visi vienodai stiprūs patys nesusirgti.

Garsiai pasakius ir pripažinus, kad valstybė palieka savo piliečius likimo valiai sunkiausią akimirką, gal teismo nuosprendyje vietoje skambių žodžių apie pasikėsinimą į konstituciškai vertingą motinos ir sūnaus ryšį, atsirastų žodžiai, kad Jegorovas pats yra auka, kaip ir jo motina? Ir tai pasakiusį vieną teismą kitas teismas neužginčytų?

Apleistas valstybės, kuri taip principingai gina sausą įstatymą.

O apskritai tai apleistas ir visų mūsų, nes tik mes, bendrapiliečiai, galime pasakyti, kad valstybė nėra buldozeris.

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.