Tai klausimas, kurį dažnai kelia pastarųjų dienų spauda. Pradėkime nuo aiškesnių sąsajų tarp pirmųjų dviejų čia suminėtų vadovų.
„Boriso Johnsono išrinkimas naujuoju Jungtinės Karalystės premjeru galėtų iš naujo sustiprinti anglosaksiškus ryšius“, – rašo Vokietijos radijo „Deutschlandfunk“ svetainėje apžvalgininkas Thilo Kössleris.
Taip yra dėl to, kad „B. Johnsonas ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas ne tik panašūs savo politiniu stiliumi, bet abu taip pat įvardija Europos Sąjungą kaip savo prekybos politikos priešininką.
D. Trumpas jaučiasi artimas B. Johnsonui jau vien dėl to, kad Didžiosios Britanijos premjeras išvis su juo lyginamas. B. Johnsonas britų saloje vadinamas tiesiog „britiškuoju Trumpu“ – suprantant, jog esą kaip tik tokio britams ir reikia.
D. Trumpas jaučiasi artimas B. Johnsonui jau vien dėl to, kad Didžiosios Britanijos premjeras išvis su juo lyginamas. B. Johnsonas britų saloje vadinamas tiesiog „britiškuoju Trumpu“ – suprantant, jog esą kaip tik tokio britams ir reikia.
Ne tik pats D. Trumpas liaupsina B. Johnsoną, tą daro ir D. Trumpo patarėjas ūkio politikos klausimais Larry`is Kudlow. Pasak jo, B. Johnsonas į britų politiką įneša naujo vėjo, tad galima tikėtis, kad jis Britanijos išstojimo iš Europos Sąjungos procesą prives prie sėkmingos pabaigos.
D. Trumpas ir B. Johnsonas iš tiesų jau ilgesnį laiką yra politiškai ir asmeniškai artimai susisieję. Jų tandemas anglosaksiškąjį aljansą pastums į dešinę, ir abiejų šalių „ypatingas ryšys“ jiems vadovaujant prisiims naują populistinę kryptį.
D. Trumpas jau gerokai anksčiau buvo pažadėjęs Didžiosios Britanijos dėl „Brexito“ patirtus ekonominius nuostolis sušvelninti dosniu dvišaliu laisvos prekybos susitarimu tarp Jungtinių Valstijų ir Jungtinės Katalystės.
Tai būtų ir demonstratyvus gestas Europos Sąjungos adresu, su kuria D. Trumpo administracija susikabinusi ilgai trunkančiame prekybos politikos klinče.
D. Trumpo grasinimas Europos automobiliams uždėti baudžiamuosius muitus tik vienas to pavyzdys. Jis atvirai palaiko britų išstojimą iš Europos Sąjungos ir panašiai kaip B. Johnsonas jis Europos Sąjungą paskelbė esant ne tik ūkio politikos varžovu, bet ir politiniu priešu.
„Brexite“ D. Trumpas regi priimtiną instrumentą Europos Sąjungai skaldyti ir politiškai silpninti.
Tuo JAV prezidentą ir naująjį Didžiosios Britanijos Vyriausybės vadovą jungia nuostabus interesų sutapimas su Rusijos prezidentu: juk visa, kas Vakarus varo į skirtingas puses, gali tarnauti tik strateginiams Kremliaus interesams.
Tuo JAV prezidentą ir naująjį Didžiosios Britanijos Vyriausybės vadovą jungia nuostabus interesų sutapimas su Rusijos prezidentu: juk visa, kas Vakarus varo į skirtingas puses, gali tarnauti tik strateginiams Kremliaus interesams.
Taip pasižiūrėjus aišku, kad su B. Johnsono išrinkimu ir Vladimiras Putinas laimėjo dar vieną draugą“, – daro išvadą apžvalgininkas Thilo Kössleris Vokietijos radijo „Deutschlandfunk“ svetainėje.
Anot Londono dienraščio „Daily Telegraph“, „buvo gera klausytis B. Johnsono pozityvios kalbos savo partijai. Bet dabar atėjo laikas sunkiems darbams, kurių pirmasis yra suformuoti kabinetą su įsakmiu tikslu iki spalio 31 d. įvykdyti „Brexitą“.
Britų valdomos Šiaurės Airijos laikraščio „News Letter“ nuomone, „B. Johnsonas yra daugelio talentų žmogus. Jis moka žmones užimti, linksminti, puikiai rašyti ir tiksliai stebėti įvykius.
Kaip Londono meras jis buvo sėkmingas politikas. Ir dabar jam reikės visų savo sugebėjimų, nes išstodama iš Europos Sąjungos Jungtinė Karalystė atsidūrė prieš didžiausią savo iššūkį nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos“.
Visiškai priešingai naująjį britų vadovą įvertino Dublino laikraštis „Irish Times“. Jam „B. Johnsonas yra iki sielos gilumų nerimtas vyras, visiškai netikęs užimti aukštą postą. Vis dėlto jo charakterio trūkumai paradoksišku būdu gali būti didžiausia viltis ne tik Airijai ir Europai, bet ir patiems Britanijos piliečiams.
B. Johnsoną varo trys ypatumai. Pirma, jis pats netiki nė vienu savo ištartu žodžiu. Antra, jis apsėstas noro valdyti. Trečia, jis pasirengęs išduoti jam arčiausiai stovimčius žmones vien tik tam, kad prie tos valdžios prieitų.
B. Johnsoną varo trys ypatumai. Pirma, jis pats netiki nė vienu savo ištartu žodžiu. Antra, jis apsėstas noro valdyti. Trečia, jis pasirengęs išduoti jam arčiausiai stovimčius žmones vien tik tam, kad prie tos valdžios prieitų.
Kitaip tariant, geriausias scenarijus būtų tas, kad B. Johnsonas pasirodytų besąs toks ribotas, kaip iš jo buvusių veiksmų galima nuspėti. Kodėl? Ogi todėl, kad per ateinančias savaites jam reikės priimti sprendimą.
Ar leisti savo šaliai šokti nuo „Brexito“ uolos be susitarimo, o tai vestų prie socialinių neramumų, tikriausiai reikštų jo premjeravimo galą ir taip pat statytų į pavojų jo torių partijos rinkimų perspektyvas ateity?
Ar jam keisti savo laikyseną ir pasirašyti išstojimo sutartį, bet su tam tikrais, tikriausiai tik kosmetiniais, pataisymais?“, – domėjosi Airijos sostinės laikraštis.
Dienraštis „Sydney Morning Herald“ teigė, jog „Theresa May teisingai darė, kad laikėsi išstojimo iš Europos Sąjungos sutarties būtinumo tam, kad nebūtų pasienio kontrolės tarp Airijos ir Šiaurės Airijos.
Tačiau B. Johnsonas savo pirmtakę aktyviai susilpnino ir dar gyrėsi, kad jis galėsiąs išsiderėti geresnę sutartį. Na, čia Jums linkime sėkmės! Daug didesnė Europos Sąjunga tikriausiai nepadarys daugiau negu tik kosmetinių ar simbolinių britams nuolaidų“, – rašė Australijos dienraštis.
O kairysis britų dienraštis „Guardian“ pažymėjo, jog „konservatorių partija pagaliau susilaukė to savo pirmininko, kurio nusipelnė. Kaip ministras pirmininkas B. Johnsonas nebegalės jam nuobodulį keliančių faktų tik šiaip sau prašokti ar pats pasislėpti nuo jį kritikuojančios spaudos.
Kaip ministras pirmininkas B. Johnsonas nebegalės jam nuobodulį keliančių faktų tik šiaip sau prašokti ar pats pasislėpti nuo jį kritikuojančios spaudos.
Su „Brexitu“ jis stovi prieš didžiausią iššūkį, su kuriuo britų Vyriausybės vadovui nuo Winstono Churchillo laikų tenka dorotis. Ir tai gerai, nes B. Johnsonas didele dalimi atsakingas už tą chaosą, kurį dabar turės pašalinti.
O pirmieji ženklai negeri. Jo pareiškimas, kad Europos Sąjunga bus apleista su sutartimi ar be jos, yra ir politiškai apskaičiuotas, ir naikinantis. Jo beprotiškas drąsumas padėjo jam tapti ministru pirmininku.
Tačiau Europos Sąjungos tai neišgąsdino ir opoziciją pačioje Didžiojoje Britanijoje tik sustiprino“, – teigė Londono laikraštis.
Toronto dienraštis „Globe and Mail“ pesimistiškesnis. Jo žodžiais, „Brexitas“ – tai „ilgiausiai besitęsianti muilo opera britų politikoje, dabar sulaukusi ketvirtos estafetės. Buvęs „blogietis“ dabar gavo pagrindinį vaidmenį – jis tapo ministru pirmininku.
Serialas keičia žanrą – pusiau komedija, pusiau tragedija, totali drama. Pabaigoje – grandininė katastrofų reakcija.
Britų ekonomika „Brexitą“ išgyvens, tačiau bus mažiau pasiturinti. O Jungtinė Karalystė gal ir neišgyvens. Susiskaldžiusioje Šiaurės Airijoje atsiras įtampų. O Škotija apleis Didžiąją Britaniją tam, kad pasiliktų Europos Sąjungoje“, – prognozavo Kanados laikraštis.
