Nuomonės

2019.07.22 19:00

Linas Kojala. Europos Sąjungos sankcijos Lenkijai – kiek realu?

Linas Kojala, politologas2019.07.22 19:00

Lenkijos teismų reforma jau kelerius metus yra Europos Sąjungos institucijų dėmesio centre. Nuogąstaujama, kad šios šalies valdantieji, pasinaudodami turima milžiniška įtaka, gali susilpninti demokratijos veikimą sumenkindami teismų nepriklausomumą bei ignoruodami teisės viršenybės principą. Svarstoma net apie sankcijų Lenkijai taikymą.

Visgi kiek realu, kad Europos Sąjunga galėtų griežtomis priemonėmis bausti vieną iš savo narių? Tai aktualu ir Lietuvos – Lenkijos santykių kontekste; Varšuva, ypatingai po Lietuvos vadovo vizito praėjusią savaitę, neslepia besitikinti, jog strateginiai partneriai nepalaikys bendrijos siūlomų nuobaudų. Tad ar gali būti taip, jog Lietuvai teks rinktis tarp gerų santykių su Varšuva ir Europos Sąjungos principinės laikysenos?

Panašu, kad nebūtinai. Tą lemia sudėtingas Europos Sąjungos sankcijų mechanizmas, kurį galima suskirstyti į tris dalis.

Pirmoji dalis – vadinamosios „atominės priemonės“, kurių pritaikymas prilygtų politiniam branduoliniam sprogimui. ES jau kelerius metus vyksta procedūra pagal 7-ąjį Europos Sąjungos Sutarties straipsnį, kuris apibrėžia kertines ES šalių vertybes. Visgi kol kas, futbolo terminais, esame tik „geltonosios kortelės“ fazėje, kai bandoma įvertinti tikrąją situaciją Lenkijoje. Jei absoliuti dauguma Europos valstybių sutiktų, pereitume į kitą etapą, kuriame teoriškai galėtų būti sutariama, jog Lenkija vykdo „rimtą ir tęstinį“ esminių sutarčių principų pažeidimą. Tai jau būtų „raudona kortelė“, tačiau ji įmanoma tik pritarus visoms valstybėms narėms – kitaip tariant, praktiškai neįmanoma.

Antroji dalis – paprastesni teisiniai mechanizmai. Europos Komisija ir kitos institucijos gali vertinti ES teisės taikymą valstybėse narėse ir, esant nesutarimams, prašyti Europos Teisingumo Teismo išaiškinimo. Tai dabar ir vyksta: Komisija kritikuoja būdus, kuriais Lenkija užtikrina disciplinarinius procesus Lenkijos Aukščiausiajame Teisme. Varšuva su kritika nesutinka ir sako, kad reformos yra „šalies vidaus reikalas“. Jei per artimiausius du mėnesius Lenkija nepateiks Europos Komisiją įtikinančių argumentų, reikalas gali būti perduotas Teisingumo Teismui, kuris turi svertų taikyti įvairias sankcijas. Lenkija kiek anksčiau, ginče dėl panašaus klausimo, atsižvelgė į Teisingumo Teismo argumentus ir išvengė bausmių. Šiuo metu dar nėra aišku, ar Europos Komisija apskritai kreipsis į Teismą – tą veikiausiai spręs jau naujoji Europos Komisijos sudėtis. Lenkija tikisi, kad ji bus draugiškesnė – juk lenkų Europos parlamento nariai itin palaikė Ursulos von der Leyen kandidatūrą į Europos Komisijos vadoves.

Ir trečioji dalis – nauji mechanizmai. Europos Komisijos naujoji pirmininkė teigė siūlysianti daryti kasmetinę kiekvienos šalies teisės viršenybės principų įgyvendinimo analizę. Dabar Europos Komisija panašiai vertina šalių narių biudžetus, o ateityje galbūt teiks pastabas ir dėl teisinių procesų atitikimo kertinėms normoms. Yra siūlančių greta šių apžvalgų apibrėžti ir sankcijas - pvz., jei šalis juda bloga kryptimi, jai gali būti stabdomas Europos Sąjungos finansinės paramos išmokėjimas. Visgi dar teks gerokai padirbėti, kol šis mechanizmas įsibėgės.

Taigi, Lietuvai nebūtinai teks balsuoti dėl sankcijų taikymo/netaikymo Lenkijai, nes politinis „atominis mechanizmas“ stringa jau seniai ir turi miglotas perspektyvas pasiekti lemiamą fazę. Kur kas praktiškesnis vaidmuo bus būsimųjų teisės viršenybės principų apsaugos kūrimo procese, kur, įvairiais lygmenimis, dalyvaus ir Lietuvos atstovai. Čia visa ES turės nuspręsti, kaip reglamentuoti šią problemą ateities iššūkiams.

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.