Nuomonės

2019.07.22 13:47

Rūta Juknevičiūtė. Savivaldybių būstai – socialinis teisingumas ar nomenklatūrinis palikimas?

Rūta Juknevičiūtė, LRT Tyrimų skyriaus žurnalistė2019.07.22 13:47

Bebras – tai tautosaka tapęs politinis gyvūnas, nomenklatūrininkas, kuriam ne tik nesvetimos, bet ypač artimos sovietinės privilegijos, veikimas „ranka ranką plauna“ principu. Skilę Gintauto Palucko vadovaujami socialdemokratai žadėjo atsinaujinimą ir apsivalymą nuo vadinamųjų „bebrų“.

Tačiau politinis gyvūnas neturi partijos – tai dar viena lietuviška realija.

„Neringoje mes turime tokį būdą – keliaujame per partijas. Čia praktiškai visi yra pakeitę po 3–4 partijas“, – sako Neringos meras Darius Jasaitis.

LRT praėjusią savaitę publikuotas tyrimas atskleidė, kad tie „bebriškieji“ interesai ir tradicijos jų valdomoje Neringos savivaldybėje veši kaip piktžolės.

Tiek tarnybiniai butai, tiek įvairios žinybinės poilsiavietės taip pat vadinami nomenklatūriniu, senų laikų palikimu. Ir, žinoma, palikimo labai sunku atsikratyti, kai jis sentimentaliai primena, kaip anuomet „gyventi buvo geriau“. Labai sunku atsikratyti, kai pokyčiai įpareigoja keisti ir pačią mąstyseną. Tą nomenklatūrinę.

„Sovietmečiu visi butais būdavo aprūpinami, valstybė juos statydavo. O dabar?“ – tokią nostalgišką gaidą neseniai teko girdėti iš keleto senyvo amžiaus žmonių, sovietmetį menančių kaip „užtikrintos gerovės“ laiką. Tačiau, pasirodo, Neringoje nedaug kas ir pasikeitė. Savivaldybė būstais aprūpina ne tik valdininkus, tarybos narius, bet tų butų dar daugiau stato. Ir stato tokius, kurie labiau primena ne kuklų valdišką būstą, o kurortinius poilsio namus.

Kol vilniečiai sovietmečio dvasią norintiems pajusti turistams nuomoja savo butus Fabijoniškėse, kur buvo filmuojamas milžiniško populiarumo serialas „Černobylis“, neringiškiai gali siūlyti kitokią pramogą. Ir siūlo: nakvynę savivaldybės būste, kuris irgi tam tikra prasme yra praeities palikimas. Nomenklatūrinio mąstymo, kad valstybė daliai žmonių yra kažką skolinga ir privalo aprūpinti stogu virš galvos.

Kaip parodė LRT tyrimas, valdiškas turtas brangiausio Lietuvos kurorto kainomis turistams pernuomojamas, nepaisant to, kad apie pusšimtis neringiškių vargsta ir socialinio būsto eilėje laukia po kelis dešimtmečius. Štai toks tas socialinis teisingumas savivaldybėje, valdomoje ne kieno kito, o socialdemokratų.

Savivaldybė, kurioje socialinės problemos bene giliausios visoje Lietuvoje, virto kone nekilnojamojo turto agentūra. Ir taip suklestėjo nauja verslo rūšis – turizmas savivaldybės būstuose. Tokį turizmą laimina pati savivaldybė. Dar kartais jai pavaldi įmonė – kurorto turizmo centras „Agila“ – valdininkų teikiamas savivaldybės būstų nuomos paslaugas pareklamuoja ir už neringiškių pinigus leidžiamose brošiūrose. Meras D. Jasaitis guodėsi, kad, nors ir jis, ir savivaldybė apie valdiško turto subnuomą žinojo, nieko padaryti negalėjo. Kitaip tariant, buvo bejėgiai pažaboti pelnymąsi iš savivaldybės turto. Pati savivaldybė tokią valdiškų būstų subnuomą ir įteisindavo sutartyse.

Ir dar (kokių tik sutapimų būna!): gauti valdišką būstą Neringoje sekėsi su partijomis susisaisčiusiems asmenims. Jei ne socdemams, tai liberalams.

Praktika „imti“ buvo tokia įprasta, kad štai vienas tarybos narys, žurnalistų paklaustas, kodėl valdiškame bute gyvena ne pats, o priima turistus, labai nustebo. O kartu ir piktinosi, kad išvis tokie klausimai žurnalistams kyla, nes tai – ne jų reikalas.

Tačiau taip elgiasi ne tik vietos politikai ir valdininkai. LRT Tyrimų skyrius, atlikdamas tyrimą, peržiūrėjo, kam yra išnuomoti savivaldybės ar socialiniai butai. Yra atvejų, kai nuomos sutartis su savivaldybe sudarę asmenys, kaip matyti iš jų socialinių tinklų paskyrų, net negyvena Lietuvoje. Dar kiti demonstruoja gyvenimo būdą, kuris nė kiek neprimena skurdaus. Pavyzdžiui, keliaujama po egzotines šalis. Tai, žinoma, ne nusikaltimas. Tačiau pagrįstai kyla klausimų, ar žmogus, galintis tai sau leisti, neišgali pats išsinuomoti buto už rinkos kainą.

Tačiau net pagerėjusi finansinė padėtis Neringos savivaldybėje neužkerta kelio toliau naudotis valdišku būstu. Jei finansai pagerėja, socialiniai būstai gudriai pervadinami savivaldybės butais ir taip žmogus užsitikrina teisę toliau juose gyventi. Tokia paslauga padaryta ir svarstant mero patarėjo Algimanto Vyšniausko dukros atvejį. Socialdemokrato dukrai iš pradžių skirtas socialinis būstas, o kai ši reikalavimų jį toliau nuomotis nebeatitiko, būstas pervadintas į savivaldybės. Sutapimas ar ne, tačiau dukrą su Neringos elitu sieja ne tik socialdemokratas tėvas, bet ir bendras laisvalaikis, o tiksliau – tenisas. Teniso klubui „Nidos setas“ priklauso ir tyrime aprašytas tarybos narys Ričardas Kičiatovas, taip pat kitas socdemų tarybos narys Arūnas Burkšas. Prie šio klubo yra prisijungę ne tik Neringos politinio elito atstovai, bet ir garsūs šalies žmonės: krepšininkai, verslininkai, net televizijos žvaigždės.

Tarp gavusių socialinį būstą asmenų yra ir tokių, kurie, nors nepriklauso jokiai politinei partijai, tačiau priklauso tam pačiam elitiniam medžiotojų būreliui kaip ir meras D. Jasaitis.

Būrelis „Girinis“ elitiniu vadinamas ne šiaip. Pirmiausia, jis registruotas adresu, kuriuo įsikūrę socialiniai būstai, – Purvynės g. 27. Savivaldybė aiškina, kad tai – tik formalumas, likęs registruose, ir šis adresas visiškai nesusijęs su medžiotojų klubu. O tarp elitinio būrelio narių – ir nemažai pajūrio verslininkų, būrys socialdemokratų, yra urėdų, prokurorų, policijos komisarų, advokatų.

Ir dar. Būrelis turi teisę medžioti Kuršių nerijos nacionaliniame parke. Nors tokią ponų medžioklę Kuršių nerijoje aplinkosaugininkai net buvo pavadinę skerdynėmis.

„Neringa maža, čia visi vieni su kitais susiję“, – LRT yra sakęs meras D. Jasaitis.

Pats meras neringiškiams savo pavyzdžiu rodo, kaip galima gyventi brangiausiame Lietuvos kurorte, kur, anot jo, būstų nusipirkti joks valdininkas neišgali.

Mero buvusi sutuoktinė nuomojasi savivaldybės butą, meras – tarnybinį, priklausantį Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai. O nakvoja meras, kaip pats prisipažįsta, naujosios žmonos garaže, kuris savivaldybės leidimu prieš gerą dešimtmetį iš garažo buvo perdarytas į dviejų aukštų garažą su mansarda.

Dar meras aiškina, kad valdiško buto neapleis, kol šis nebus privatizuotas. Nes esą valstybė bejėgė jį ir kitus, tokius kaip jis, iškeldinti. Ne tik valstybė bejėgė, bet ir Temidė.

Nejau tikrai nėra jėgos, kuri būtų pajėgi išgyvendinti tas nomenklatūrines tradicijas mažiausioje šalies savivaldybėje?

„Svarbiausia – žmogus“, – rinkimų programose sako socdemai. Tarp jų ir pats Neringos meras D. Jasaitis. Tačiau dabar jau nebeaišku, apie kurį ir kokį žmogų iš tiesų galvoja meras. Gal ne apie žmogų, o apie politinį gyvūną?