Nuomonės

2019.07.18 13:59

Rima Urbonaitė. Daug vargo dėl nieko

Rima Urbonaitė,politologė2019.07.18 13:59

Derybos dėl valdančiosios koalicijos vis dar kelia nemažai aistrų. O tai, kad laukia ir naujos vyriausybės formavimas, kuris, tikėtina, pareikalaus ir papildomų balsavimų Seime, užtikrina mums politinio vasaros serialo tęsinį.

Ir, reikia pripažinti, jog net fantastikos elementų čia netrūksta. Vien ko vertas Agnės Širinskienės epizodas pereinat į „tvarkiečių“ frakciją. Komentuodama šį savo veiksmą ji net nesuprato, jog pradėjo balansuoti ties Seimo statuto pažeidimo riba. Statutas numato, jog negalima priklausyti daugiau nei vienai frakcijai. Ir tai nėra tik formalumas.

Bet A. Širinskienei atrodo normalu neiti į savo frakcijos posėdį, o bėgti pas „valstiečius“, jei visi posėdžiauja vienu metu. Kažkada „tvarkiečių“ lyderis Remigijus Žemaitaitis viešai mojavo Seimo statutu ir norėjo kai kurias nuostatas priminti A. Širinskienei. Tačiau dabar, kai reikia gelbėti savo kailį, kažkodėl jam nekilo mintis priminti naujai frakcijos kolegei, jog iš to paties Statuto tyčiotis nederėtų.

Viktoro Pranckiečio performansas Seime taip pat nesibaigia. Palaikymo Seime, o ypač tarp opozicinių frakcijų jam netrūksta. Bet būkime tiesūs – palaiko todėl, jog jis kovoja su R. Karbauskiu. O be šios asmeninės kovos, kurią tęsia Seimo pirmininkas, suprasdamas, kad tai augina jo reitingus (o ko dėl tautos meilės nepadarysi), niekas kokybiškai jo darbe nepasikeitė. Ir paradoksalu, bet per būsimą balsavimą dėl nepasitikėjimo jis gali sulaukti palaikymo net iš tų, kurie renkant Seimo pirmininką už jį net nebalsavo. Tačiau dabar tai bus ne balsavimas už jį, o, veikiau, balsavimas prieš R. Karbauskį. Tikėkimės, V. Pranckietis tai supranta ir vis dėlto adekvačiai vertina savo situaciją.

Tačiau tikroji drama vis dėlto yra kitur. Naivu būtų tikėtis, jog stebimas konfliktas tarp Ramūno Karbauskio ir Sauliaus Skvernelio neturės įtakos derantis dėl ministrų kandidatūrų bei toliau bendradarbiaujant vyriausybei su Seimu. Beveik pusė Seime priimamų teisės aktų yra inicijuojami vyriausybės ir turi gauti Seimo pritarimą. O esant konfliktui situacija gali tapti labai sudėtinga.

Jau matėme, kaip sudėtinga buvo ir ministrams profesionalams be paramos Seime. Dabar šią problemą buvo galima spręsti kabinetą labiau politizuojant. Tačiau vis stiprėjantis konfliktas tarp premjero ir „valstiečių“ pirmininko gali tapti rimtos stagnacijos, o galbūt net ir valdančiųjų krizės priežastimi. Iš kitos pusės, net keturi koalicijos partneriai, kuriems visiems jau reikia pradėti ruoštis rinkimams ir desperatiškai bandyti nors kiek kelti savo žemus reitingus, užprogramuoja nestabilumą ir galimus rimtus konfliktus tarp koalicijos partnerių.

Todėl jokio pozityvaus rezultato kol kas ši taip ilgai klijuota koalicija nežada. Politinės partijos ir jų frakcijos labiau įsigilinusios į savo vidines problemas nei į rimtų klausimų nagrinėjimą ir sprendimų paieškas. Apie jokias rimtesnes reformas ar bent jau pasirengimą joms, kalbų net nebėra. Žinoma, koalicijos partneriams tikrai lengviau sutarti dėl kokio nors nemokamo maitinimo mokyklose nei mokyklų tinklo pertvarkos ir rimtų pokyčių ugdymo turinyje, kas jau ne tik kad pribrendo, bet jau turėjo būti pradėta prieš dešimtmetį. O mes vis dar laukiam.

Taigi galima pasveikinti politikus užtikrinus mums nenuobodžią politinę vasarą, bet politinių dramų reginiai vis dėlto sotumo jausmo ir geresnio rytojaus nesukuria.