Nuomonės

2019.07.13 09:00

Mykolas Drunga. Europa turi nenugrimzti į chaosą

Mykolas Drunga, apžvalgininkas, apžvalgininkas2019.07.13 09:00

Šįkart užsienio spaudoje vyravo kelios temos, tarp jų – britų ambasadoriaus Jungtinėse Amerikos Valstijose atsistatydinimas ir ginčas dėl Vokietijos gynybos ministrės kandidatūros užimti Europos Komisijos prezidentės postą. Pradėsime nuo antrosios temos.

„Ursula von der Leyen, 60-metė krikščionė demokratė, pripažino, kad jos santykiai su ją išrinkti turinčio Europos Parlamento frakcijomis prasidėjo nesklandžiai, – rašė Šveicarijos dienraštis „Neue Zurcher“. – tačiau ji parodė norą tiesti tiltus.

Tam, kad būtų išrinkta, ji turi Europos Parlamente surinkti 376 balsus iš 751. Kadangi daugelis jo narių nenori Europos Sąjungos įstumti į institucinę krizę, U. von der Leyen šansai neblogi. Vis dėlto jai reikės balsų iš trijų frakcijų.

Žinoma, ją palaiko jos pačios Europos liaudies partija, santūriai pozityvius signalus jai siunčia ir į frakciją „Atnaujinkime Europą“ susibūrę liberalai.

Bet aiškiai ją atmeta žalieji, o savo aiškaus žodžio dar nėra tarę socialdemokratai, nors, žinoma, vokiškieji socialdemokratai (SPD) ligi šiol ją kategoriškai atmeta“, – apibendrino Ciuricho laikraštis.

Pasak Zagrebo dienraščio „Jutarnji List“, „Vokietijos gynybos ministrė nepaliaudama bando užsitikrinti jai dar trūkstančius balsus. Jos kandidatūra neabejotinai yra pati ginčytiniausia visame naujosios Europos Sąjungos vadovybės rinkimo procese.

Galų gale viskas gali baigtis taip, kad U. von der Leyen Europos Komisijos prezidente išrinkta nebus ir dėl to valdančioji koalicija Berlyne sugrius“, – rašė Kroatijos sostinės laikraštis.

Stokholmo dienraštis „Aftonbladet“ taip pat reiškė nuomonę, kad „antradienį Europos Parlamente įvyksiantys Europos Komisijos prezidentės rinkimai nebūtinai išeis U. von der Leyen naudai.

Vokietijos gynybos ministrė kritikuojama ne tik dėl absurdiškai brangių patarėjų samdymo, bet ir dėl būdo, kuriuo šie tuos paskyrimus gavo. Yra ir liudijimų apie ministerijoje išvešėjusią sistemingą korupciją. Todėl Švedijos europarlamentarai turėtų antradienį balsuoti prieš U. von der Leyen“, – ragino Švedijos sostinės laikraštis.

Vis dėlto „Europos Parlamentas išrinks ją Europos Komisijos prezidente“, – paprieštaravo Turkijos dienraštis „Yeni Birlik“. Kodėl? Ogi todėl, kad „kito pasirinkimo jis neturi. Jeigu U. von der Leyen jis pasakytų „ne“, Europos Sąjunga nugrimztų į chaosą.

O to Europa negali sau leisti. Ji negali sprendimų areną palikti Jungtinių Valstijų prezidentui Donaldui Trumpui, Kremliaus ponui Vladimirui Putinui ir Kinijos vadovui Xi Jinpingas“, – įspėjo Stambulo laikraštis.

Dienrašts „Washington Post“ daug dėmesio skyrė Jungtinės Karalystės ambasadoriaus Vašingtone atsistatydinimui po to, kai buvo paviešinti jo pareiškimai JAV prezidento D. Trumpo adresu.

„Tai, ar Kimo Darrocho pareiškimuose, dažnai labai kritiškuose D. Trumpui ir jo vyriausybei, buvo tiesos ar ne, turi tik antrinės reikšmės.

Juk kaip britų pasiuntinys, K. Darrochas buvo įsipareigojęs savo politinei vadovybei pateikti pilną ir atvirą įvertinimą. Ir niekas negali paneigti, kad kaip tik tai jis ir padarė“.

Apskritai, „kadaise buvęs „specialusis ryšys“ tarp Jungtinių Amerikos Valstijų ir Didžiosios Britanijos sudraskytas į skutus. O tai, kad trečiadienį buvo priverstas postą palikti britų ambasadorius, yra nauja žemuma abiejų valstybių santykiuose.

Ambasadoriaus pražūtį lėmė nutekintos jo žinutės Londonui, kuriose netrūko kritinių komentarų D. Trumpo ir jo administracijos atžvilgiu.

O D. Trumpas čia įžiūrėjo progą sugėdinti Didžiosios Britanijos Vyriausybę ir tarp abiejų šalių dar giliau įvaryti pleištą.

K. Darrocho atsistatydinimas Britanijoje suprantamai sukėlė didelį pasipiktinimą. Prieš savo nutarimą pasitraukti jis buvo sulaukęs stipraus palaikymo iš savo darbą baigiančios ministrės pirmininkės Teresos May.

O po savo atsistatydinimo laiško jis sulaukė daugelio kitų vyriausybės narių pagyrimų. Anot jų, K. Darrochas elgėsi labai profesionaliai, atskleisdamas ir sąžiningai išanalizuodamas Vašingtone susiklosčiusią padėtį.

Ir šie pareigūnai konfidencialios informacijos neįvardytą nutekintoją apkaltino kerštavimu Britanijos vyriausybei“, – rašė „Washington Post“.

Danijos dienraštis „Jyllands Posten“ pridūrė, kad „K. Darrocho pareiškimai apie Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentą D. Trumpą nepasiūlė nieko šokiruojančiai naujo.

Greičiau jau priešingai – būtų buvę sensacija, jeigu britų ambasadorius D. Trumpą būtų apibūdinęs kaip protingą, apdairų, strategiškai mąstantį ir bendradarbiaujantį.

Net ir D. Trumpo vulgarios reakcijos nieko nenustebino. O dėl abiejų šalių ilgalaikių santykių niekas iš esmės labai nepasikeis, nors įdomu, kas iš tiesų K. Darrochą išdūrė ir kodėl.

Galų gale K. Darrocho kaip ambasadoriaus darbas tapo neįmanomas po D. Trumpo nediplomatiško užsipuolimo prieš jį ir per tai prieš Didžiąją Britaniją“, – rašė Orhuso mieste leidžiamas laikraštis.

Šanchajaus dienraštis „Wenhuibao“ teigė, jog „negalima atmesti galimybės, kad ambasadoriaus pareiškimus nutekino „Brexito“ šalininkai Londone ir tuo siekė tikslo, kad vienas iš jų būtų paskirtas K. Darrocho įpėdiniu.

O gal ta konfidencialią informaciją nutekino amerikiečiai, tikėdamiesi naujo britų ambasadoriaus, kuris pritartų jų griežtai laikysenai dėl Irano ir kuris būsimose prekybos tarp Vašingtono ir Londono santykiuose būtų nuolaidesnis amerikiečių reikalavimams“, – spėliojo Kinijos uostamiesčio laikraštis.

Rengiant šią apžvalgą penktadienio popietę, dėmesį patraukė ir naujausi pranešimai Vokietijos portaluose, kurių vieną čia pacituosime ištisai.

„Lietuva turi naują prezidentą, – paskelbė Vokietijos radijas „Deutschlandfunk“ ir tęsė. – Ekonomikos ekspertas Gitanas Nausėda pradėjo eiti šios Europos Sąjungai ir NATO aljansui priklausančios valstybės vadovo pareigas. 55-erių metų G. Nausėda laikomas nepriklausomu nuo partijų. Jis pats kaip vieną savo prezidentavimo akcentą įvardijo kovą su socialine nelygybe. Jis taip pat ir toliau laikysis Lietuvos orientacijos į Vakarus.

Lietuvoje valstybės galva turi visų pirma reprezentavimo funkcijas, bet kitaip nei Vokietijos prezidentas jis turi daugiau įgaliojimų ir užsienio bei gynybos politikoje“, – aiškino Vokietijos radijas.

Populiariausi