Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Barackas Obama oficialiai pradėjo antrąją savo ketverių metų kadenciją. Daugelis pasaulio laikraščių išvardijo užduotis, kurios jo laukia. Kadangi jos milžiniškos, kai kas abejojo, kiek jis jų pajėgs atlikti. Todėl tarp atgarsių maišėsi optimistiški su mažiau optimistiškais balsais.
Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Barackas Obama oficialiai pradėjo antrąją savo ketverių metų kadenciją. Daugelis pasaulio laikraščių išvardijo užduotis, kurios jo laukia. Kadangi jos milžiniškos, kai kas abejojo, kiek jis jų pajėgs atlikti. Todėl tarp atgarsių maišėsi optimistiški su mažiau optimistiškais balsais.
Visose Jungtinėse Valstijos platinamas laikraštis „USA Today“ tarp B. Obamą laukiančių užduočių paminėjo „geresnės šaunamųjų ginklų kontrolės įvedimą ir šalies išmanevravimą iš naujos įsiskolinimo krizės. Milijonams amerikiečių ypač svarbus klausimas, kiek darbo vietų ši vyriausybė sukurs.
Baltieji Rūmai sieks, kad 2014-aisiais Amerikos eksportas būtų padvigubėjęs ir kad iki 2016-ųjų susikurtų milijonas naujų darbo vietų. Tai gana kuklūs siekiai, prisiminus, jog per pastarąjį dešimtmetį Amerika neteko pusšešto milijono darbo vietų. Vis dėlto B. Obama žengia teisinga kryptimi“, – rašė dienraštis „USA Today“.
Bet kiek laiko Amerikos prezidentas realiai turi savo išsikeltiems uždaviniams vykdyti?
Vieno rimčiausių Vokietijos dienraščių, „Frankfurter Allgemeine“, nuomone, nors prezidento kadencija pagal Konstituciją trunka ketverius metus, – taigi B. Obamai laimėjus antrąją kadenciją, jis iš viso bus turėjęs aštuonerius vadovavimo metus, iš tiesų to laiko perpus mažiau.
„Politinėje tikrovėje kiekvienoje ketverių metų kadencijoje lieka tik dveji metai realaus valdymo. Pirmosios kadencijos antrąją pusę suėda kova už perrinkimą, o antrosios kadencijos antrąją pusę prezidentas savo ovaliniame kabinete tik laukia savo darbo pabaigos, o visas pasaulis jau susitelkęs į mūšius dėl jo įpėdinystės.
Tad realiai B. Obamai dabar lieka tik dveji metai savo politiniams tikslams pasiekti. Perspektyva, kad jis per tą laiką galės įgyvendinti kai kuriuos patvarius pokyčius, nėra labai viltinga“, – rašė Frankfurto dešiniųjų laikraštis.
Miunchene leidžiamas kairiųjų liberalų dienraštis „Süddeutsche“ priminė, jog „kai B. Obama prieš ketverius metus pirmąkart tapo prezidentu, jį gaivino troškimas pakilti virš partijų kovų siekiant protingų kompromisų tautos labui.
Tačiau ištisus ketverius metus jį respublikonai vertė trenktis į jųjų opoziciją, nors kartais ir pats B. Obama pasireikšdavo taip mėgėjiškai, kad savo priešininkams ženkliai palengvindavo ardomąjį darbą.
Dabar prezidentas, galima sakyti, tarė – gana! Tai suprantama. Be prievartos, ne fizinės, bet politinės, Vašingtone beveik neįmanoma pasiekti laimėjimų. Tik B. Obamai reikės būti atsargiam, kad laužtuvas netaptų jam vieninteliu įrankiu ir jis iš taikintojo, kokiu būti siekė pačioje pradžioje, nevirstų skaldytoju“, – rašė Pietų Vokietijos dienraštis.
Pasak Pekino dienraščio „Renmin Ribao“, „pirmasis juodas Amerikos prezidentas tapo žiliaplaukiu vyru. Herojaus žvilgesys išblėso. Antrąją kadenciją jo laukia daug sunkių iššūkių. Tautai ypač neramu dėl ekonominės nesėkmės ir didžiulio nedarbo.
B. Obama neturi didelės žaidimo erdvės biudžeto deficitui sumažinti ar sveikatos apsaugos reformoms įgyvendinti. Juk respublikonai nepailsdami darys jam spaudimą. Prezidentui reikės išmintingumo ir sugebėjimo kantriai ištverti ir vykdyti“, – rašė Kinijos sostinės laikraštis.
Anot Turkijos dienraščio „Zaman“, „B. Obamai priešinasi tokia opozicija, kuriai svarbiausia – peštis. Tiesa ta, kad demokratai ir respublikonai remiasi skirtingais visuomenės sluoksniais. Todėl politika poliarizuota ir nepajėgi rasti sprendimą iškilusiems klausimams, pvz., finansų krizei.
O Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas elgiasi taip, tarsi ginčų klausimai likusiame pasaulyje jo neliestų. Jis nori savo šalį laikyti toli nuo svetimų krizės židinių. Bet kaip tik todėl, kad JAV šiuo metu laikosi pasyviai, problemų sprendimas darosi sunkesnis, jeigu ne visiškiai neįmanomas, pvz., Sirijoje“, – teigė Stambulo laikraštis.
Kokia bus ar nebus B. Obamos užsienio politika, domėjosi ir kiti pasaulio laikraščiai. Štai Prahos „Lidove Noviny“ rašė, jog „nuo Antrojo pasaulinio karo Europa įsitikinusi, kad Jungtinių Amerikos Valstijų reiškimasis senajame žemyne – būtinas. Tai nepasikeitė ir šiandien, nors Šaltasis karas seniai pasibaigęs.
Kad tą savo vaidmenį atliktų, Amerikai europiečių požiūriu reikia stipraus vadovo. Tokio, kuris perimtų globalinę atsakomybę ir priimtų aiškius sprendimus, net jeigu europiečiai nebūtinai jiems pritartų“, – rašė Prahos dešiniųjų liberalų dienraštis.
Amsterdamo dienraštis „Telegraaf“ samprotavo panašiai: „amerikiečių įsikišimas Afganistane eina prie pabaigos, reikia rasti sprendimą pilietiniam karui Sirijoje ir dar yra atominė grėsmė iš Irano pusės bei tebesitęsiantis konfliktas tarp Izraelio ir Palestinos.
B. Obamos didžiausias iššūkis – susikoncentruoti tik į porą šių labai sudėtingų temų. Vienas dalykas aiškus: prezidentas, kuris neapsisprendžia ir nesprendžia, įtakos neturi ir nieko nepaveikia“, – rašė Nyderlandų laikraštis.
Vis dėlto Drezdeno laikraštis „Dresdner Neueste Nachrichten“ klausėsi B. Obamos antrosios inauguracijos kalbos ir liko labai patenkintas: „Savo laisvės ir teisingumo vizijų B. Obama neprarado – ir vis dar pajėgia šias vizijas velniškai įtikinamai perduoti. Tą jis vėl parodė pirmadienį.
Ir nors burtai išsisklaidė, susižavėjimas burtininku sugrįžo. Jis prisistatė ir kaip kovotojas, ir kaip taikintojas – ir tuomi pataikė į nervą tautos, kurią jis siekia suvienyti. Savo apeliavimu į patriotizmą ir bendrumo pojūtį jis bandė stiprinti susiklausymą, gerai žinodamas, kad politinės prarajos tapo gilesnės.
Nebeslegiamas naštos vėl būti perrenkamas, B. Obama gali per savo antrąją kadenciją pasiekti daugiau, negu kai kas iš jo tikisi“.
Frankfurto prie Oderio dienraštis „Märkische Oderzeitung“ pastebėjo, kad „plaukai tapo pilkesni, liežuvis aštresnis. Pasitikėjimo avansas, kurio nepretenzingasis pragmatikas buvo sulaukęs iš visų pasaulio kampų, jau suvartotas.
Iš žaismingo „taip, mes galime“ seniai pasidarė sąmokslininkiškas „taip, mes privalome“.
Kiolno dienraštis „Kölner Stadt-Anzeiger“ sutiko, kad „B. Obama prarado savo politinę nekaltybę“, tačiau pridūrė, jog „tai neturi būti tik blogas dalykas.
Tiesa, Amerikos problemos – skolų kalnas, dalinai sutręšusi infrastruktūra, užsibuksavusi ekonomika – prezidentą pastato prieš nežmoniškus iššūkius. Tačiau tam, kad juos įveiktų, reikia ne mesijo, o tik vėtyto mėtyto profesionalo. Tai, kad jis moka gerai kalbėti, B. Obama jau dažnai įrodė.
Jo vietą istorijoje dabar nulems tai, ką jis sunkiomis aplinkybėmis sugebės padaryti – ką jis nuveiks ir įgyvendins“, – rašė Vokietijos laikraštis.
Apžvalga skaityta per LRT radiją.
