Nuomonės

2019.07.08 16:46

Indrė Vareikytė. Tikri vyrai vaikų nesūpuoja

Indrė Vareikytė2019.07.08 16:46

Europos Sąjunga ir vėl pasielgė neįtikėtinai įžūliai. Biurokratai, „sureguliavę“ tautiečių taip mylimo kebabo sudėtį ir banano formą, šįkart sugalvojo nurodyti tėčiams sūpuoti savo vaikus. „Gal dar ir maitinti juos teks?“ – tuoj pat pasigirdo garsių ir ne tokių garsių tėčių pasipiktinimas. Tokią visuomenės reakciją sukėlė ES direktyva, kuri užtikrins palankesnes sąlygas vyrams dalyvauti šeimos gyvenime, o ypač – gimus vaikui.

Direktyva numato, kad dirbantys tėčiai galės gauti bent 2 mėnesius apmokamų tėvystės atostogų, kurių negalės perleisti vaiko mamai, bei 2 mėnesius papildomų atostogų, kurias galės panaudoti perimdami vaiko priežiūrą iš motinos, jei ji nuspręstų, pavyzdžiui, grįžti į darbo rinką anksčiau. Dar direktyva papildomai apsaugos tėvus nuo diskriminacijos ir atleidimo iš darbo, užtikrins geresnį ES lėšų panaudojimą vaikų priežiūros infrastruktūrai ir paskatins daugybę kitų taip reikalingų kiekvienai šeimai sprendimų.

Iki šiol vaikų priežiūros atsakomybė guldavo beveik 100 proc. ant motinos pečių ir savaime keldavo begalę problemų – didėja motinų atotrūkis nuo darbo rinkos, prarandami įgūdžiai, dėl to moterys dažnai gali grįžti tik į mažiau apmokamą, laikiną darbą ne visą darbo dieną.

Tai didina moterų finansinio nestabilumo riziką, kelia jų priklausomybę nuo pagrindines pajamas uždirbančio partnerio ir kartu didina psichologinį krūvį vyrams, kurie turi užtikrinti, jog šeima turės pakankamus išteklius.

Deja, mums vis dar sunku suvokti, kad šis modelis yra atgyvenęs ir ne tik nedaro mūsų šeimos politikos stipresne, bet priešingai – šeimas griauna. Didelė dalis visuomenės problemų kyla būtent dėl itin iškreiptos nelygybės vaiko ir artimųjų priežiūros laikotarpiu. Atotrūkis nuo šeimos, psichologinis spaudimas dėl finansinio stabilumo, dėl skirtingo, tačiau abiem tėvams tenkančio didelio krūvio prasidedantys barniai, konfliktai ir, deja, smurtas, skyrybos bei vaiko priskyrimas tik vienam iš tėvų.

Iki šiol vaikų priežiūros atsakomybė guldavo beveik 100 proc. ant motinos pečių ir savaime keldavo begalę problemų – didėja motinų atotrūkis nuo darbo rinkos, prarandami įgūdžiai, dėl to moterys dažnai gali grįžti tik į mažiau apmokamą, laikiną darbą ne visą darbo dieną.

Vėliau seka vieniša motinystė / tėvystė, per papildomas paramos išmokas didėja krūvis socialinei sistemai ir, galiausiai, valstybė netenka ženklių pajamų, kadangi vieno iš dviejų suaugusiųjų pajamos ir sumokami mokesčiai arba neegzistuoja, arba netampa lygiaverčiais kitam.

Rezultatas: pagal skyrybų skaičių Lietuva pirmauja ES, be to, stipriai viršijame ES vienišų motinų skaičiaus vidurkį bei žemiau skurdo ribos esančių vienišų motinų dalį, kurių Lietuvoje beveik 50 procentų. O kur dar kitos šios ydingos politikos pasekmės, pavyzdžiui, moterų skurdas senatvėje, kuris yra dvigubai didesnis nei vyrų bei taip pat vienas didžiausių ES.

Skaudžiausiai ši politika atsiliepia vaikams, nes jų socialinės, psichologinės bei skurdo problemos yra tiesiogiai susijusios su situacija šeimoje. Taigi, ar tikrai vaikai mūsų šalyje yra prioritetas, jei galimybė tėvui daugiau laiko skirti auginant savo vaikus gali sukelti tokį pasipiktinimą?

Štai Jungtinėse Amerikos Valstijose diskriminacijos neapsikentę tėčiai dar 2016 m. pradėjo komunikacijos kampaniją, skatinančią įrengti kuo daugiau vaiko vystymo kambarių, kuriais galėtų naudotis ir vyrai. Šią iniciatyvą netruko paremti ne tik savo vaikus mylintys tėčiai, bet ir vaikų sauskelnių gamintojai, kosmetikos gigantai bei visuomenės lyderiai, žvaigždės. Tėvai atvirai džiaugiasi, kad tokios iniciatyvos atveria kelią įtraukesnei tėvystei, suteikia tėčiams daugiau galimybių būti su savo vaikais.

Šeimos politika yra ne tik skambūs pasisakymai apie pagarbą šeimai. Pagarba šeimai, išreikšta palankiais jai sprendimais, padedančiais ne tik įveikti kasdienes kliūtis, bet ir keičianti užsistovėjusias atgyvenusias sampratas apie tai, kas dera vyrui, o kas moteriai, duos taip laukiamų rezultatų. Nereikia nė stebėtis, kad būtent šalys, atsikračiusios šių nuostatų, užtikrinusios palankią teisinę bazę ir investavusios į vaikų priežiūros infrastruktūrą bei lengvesnį grįžimą į darbo rinką, jau kuris laikas džiaugiasi didesniu gimstamumu.