Nuomonės

2019.07.06 11:52

Mykolas Drunga. Dviejų turtingų senių iniciatyva pasauliui gerinti

Mykolas Drunga, apžvalgininkas2019.07.06 11:52

Filantropai George‘as Sorošas ir Charles‘as Kochas abu yra milijardieriai, tačiau jų politinės pažiūros skiriasi iš esmės.

Pirmasis yra kairysis liberalas, netgi socialdemokratas, įsitikinęs, kad valstybės valdžia turėtų aktyviomis priemonėmis kišdamasi į rinką mažinti skurdą ir socialinę nelygybę.

Antrasis yra klasikinis liberalas ar net libertaras, manantis, jog vienintelė valstybės pareiga yra saugoti laisvąją rinką, kuriai leidžiant veikti nevaržomai dauguma socialinių problemų išsispręs savaime.

Vis dėlto vienu klausimu jiedu sutaria – Amerikai nereikia veltis į niekada nesibaigiančius karus užsienyje. Tam jie nutarė Vašingtone steigti naują tyrimų centrą, kurio misija – padaryti galą „galo neturintiems karams“.

Apie tai birželio 30 d. pirmasis pranešė dienraštis „Boston Globe“, pavadindamas šių dviejų vyrų užmojį „viena iš nuostabiausių partnerysčių Amerikos moderniojoje politinėje istorijoje“.

Kaip paaiškino internetinės svetainės „Vox“ bendradarbė Kelsey Piper, „G. Soroso plačiai nekenčia dešinieji dėl to, kad jis palaiko liberalizuotą imigraciją į Ameriką, be to, jis yra dažnas antisemitinių sąmokslo teorijų taikinys.

Ch. Kochas kritikuojamas už paramą respublikonų partijai ir priešiškumą klimato saugojimo politikai.

Jų abiejų steigiamas institutas, kurio oficialus pavadinimas yra „Quincy institutas atsakingam valstybės valdymo menui puoselėti“, pavadintas pagal šeštąjį Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentą Johną Quincy Adamsą.

Jis vienoje 1821 m. pasakytoje savo kalboje aiškino, kad Jungtinės Amerikos Valstijos „nevyksta į užsienį ieškodama monstrų, kad juos nugalabytų. Jos visiems linki laisvės bei nepriklausomybės. Tačiau jos užstoja ir gina tik savąją“.

Savo internetiniame puslapyje institutas skelbia, kad „propaguoja idėjas, kurios JAV užsienio politiką stumia tolyn nuo nesibaigiančių karų ir artyn prie energingos diplomatijos siekiant tarptautinės taikos“.

Kodėl? Ogi todėl, kad „Jungtinių Valstijų užsienio politika nutraukė saitus su bet kokia pateisinama Jungtinių Valstijų interesų koncepcija ir su padoria pagarba žmonių teisėms ir orumui.

Politiniai vadovai vis labiau naudoja ginkluotąsias pajėgas išlaidžiais, kontraproduktyviais ir beatodairiškais būdais, normalizuodami karą ir laikydami karinį dominavimą tikslu sau pačiam.

Be to, didelė užsienio politikos bendruomenės Vašingtone dalis pasidavė intelektiniam letargui ir nefunkcionalumui.

Ji slopina rimtus debatus ar jų privengia, ji nereikalauja iš politikų ir politikos komentatorių atsakomybės už pragaištingus sprendimus. Ji prarado amerikiečių visuomenės pasitikėjimą.

Rezultatas – tokia užsienio politika, kuri pakerta amerikiečių interesus ir kojomis trypia amerikietiškas vertybes, tuo pačiu metu paaukodama įtakos rezervus, kuriuos Jungtinės Amerikos Valstijos buvo uždirbusios.

Quincy institutas yra į veiksmą orientuota mokslinė organizacija, paklosianti pamatus naujai užsienio politikai, kurios centre – diplomatinis įsipareigojimas ir karinis susitvardymas.

Dabartinė akimirka – tai vienkartinė proga ne tik į krūvą suvesti šiuo klausimu panašiai mąstančius progresyvistus ir konservatorius, bet ir Jungtinių Amerikos Valstijų užsienio politiką tvirtai atremti į protingą ir humanišką pagrindą. To mūsų dabartinės aplinkybės reikalauja“.

Oficialiai veikti Quincy institutas pradės tik rudenį. Tam Soroso Atviros visuomenės fondas ir Ch. Kocho fondas abu paskyrė po pusę milijono dolerių pradžiai, o kiti individualūs rėmėjai pridėjo dar 800 tūkstančių dolerių paramos. I

G. Sorosas ir Ch. Kochas sutaria ne tik klausimu, kad Amerikos užsienio politika per daug karinga, jie kovoja ir su ekstremizmo apraiškomis internete ir taip pat įsitikinę, kad Amerikoje per dažnai į kalėjimus kišami smurto nenaudojantys, bet į narkotikus įnikę žmonės.

Tačiau užsienio politika juos jaudina labiausiai. „Tai nesąmonė, – sakė Ch. Kochas viename pokalbyje su televizija 2015 m. – Mes spiriame lauk diktatorius, bet po to negauname nieko geresnio, tik sujaukiame šiame procese žmonių gyvenimus.

Išleidžiame didžiausius pinigus tam, kad nužudytume ir suluošintume amerikiečius. Kas mums iš to?“

G. Sorosas, vengrų kilmės amerikietis, išgyvenęs Holokaustą, jau ilgesnį laiką kritikuoja amerikiečių militarizmą. 2006 m. jis dienraštyje „Wall Street Journal“ rašė, jog vadinamajame kare su terorizmu „bandoma ne mūsų valia, bet mūsų realybės supratimas.

Nesibaigiantis karas, vedamas prieš nematomą priešą, stipriai žaloja mūsų galią ir prestižą užsienyje ir mūsų atvirą visuomenę savo tėvynėje.

Tai vedė prie pavojingo vykdomųjų galių išplėtimo, tai pakirto mūsų ištikimybę universalioms žmogaus teisėms, tai suvaržė tą kritinį procesą, kuris sudaro atviros visuomenės širdį ir tai kainavo labai daug pinigų“.

Ch. Kochas ir G. Sorosas gali giliai nesutarti klausimu, ką Amerikai reikėtų daryti toliau su resursais, kurie atsilaisvintų, nustojus rengti karines avantiūras. Tačiau jų siūlomos perspektyvos verkiant reikia, teigia svetainės „Vox“ bendradarbė Kelsey Piper ir tęsia:

„Vašingtone yra daug užsienio politikos tyrimų institutų, bet jie dirba tų pačių prielaidų, kada Amerika turėtų ar neturėtų leistis į karą, rėmuose. Todėl yra vietos visiškai kitai perspektyvai.“

Nuo savęs pridursiu, jog būtų puiku, jeigu karus galėtų pakeisti diplomatija. Karai nieko gero neduoda. Net ir Antrasis pasaulinis karas, nors padarė galą Hitleriui, tačiau iškėlė ir sustiprino Staliną. Bet prie Sovietų Sąjungos sužlugimo privedė tik diplomatija.

Ar dviejų senių sugalvotas Quincy institutas atsakingam valstybės valdymo menui puoselėti duos kažką naudingo, parodys ateitis. Bet norisi viltis, kad taip.

Spaudos apžvalga skambėjo per LRT RADIJĄ.

Populiariausi