Nuomonės

2019.07.05 11:55

Ramunė Sotvarė-Šemetienė. Europos Sąjungoje karaliauja Senoji Europa

Ramunė Sotvarė-Šemetienė , apžvalgininkė2019.07.05 11:55

Po tris paras trukusio Europos Sąjungos vadovų derybų maratono Bendrijos top postai pasiūlyti Vokietijos, Prancūzijos, Ispanijos, Belgijos atstovams. Naujausiųjų nominacijų pakete nėra nė vienos valstybės narės, kuri prisijungė prie bloko po 1990-ųjų metų.

Visą grietinėlę nusigriebė Senoji Europa. Nepaisant, jog regioninės pusiausvyros arba tolygaus atstovavimo principas Europos Sąjungoje ne mažiau sureikšmintas nei lyčių lygybė, Europos Sąjungoje karaliaus būtent ji.

Net ir tuo atveju, jeigu Europos Komisijos viceprezidentais taptų Bulgarijos, Čekijos ar Estijos komisarai, tai tebūtų pusiausvyros iliuzija. Duoklė principui.

Toks susitarimas nenustebino. Taip jau yra. Įtaką lemia tradicija, dydis, ekonominė galia. O išimtys tik patvirtina taisyklę.

Didžiausia staigmena – Europos Komisijos vadovo postui nominuota Vokietijos gynybos ministrė Ursula von der Leyen. Pirmiausia dėl to, kad ji ministrė. Europos Komisijos prezidentas iš esmės yra Europos Sąjungos vyriausybės vadovas. Paprastai šis postas tekdavo šalių narių premjerams. Ministrai lyg ir per smulkios žuvys, plaukiojančios seklesniuose politikos vandenyse.

Lyg ir to dar negana, ji nebuvo kelta didžiųjų partijų kaip kandidatė į Komisiją prieš Europos Parlamento rinkimus. Todėl vokietė jau vadinama elito derybose už uždarų durų atsiradusia kandidate.

Jos nominavimas sulaužė bent dvi tradicijas ir erzina europarlamentarus. Ir dar nežinia, ar užteks balsų patvirtinti šį pasirinkimą Europos Parlamente net ir įvertinant faktą, jog ji būtų pirmoji moteris šiame svarbiame Europos Sąjungos poste.

Kaip bebūtų, jau dabar galima teigti, kad Vokietijos ministro svoris prilygsta ar yra net didesnis nei kai kurių kitų šalių premjerų. Ar tai įrodo, kad Vokietija šiose Europos valstybių lyderių derybose yra jėgą parodžiusi nugalėtoja? Ne visai taip.

Pagrindiniu laimėtoju laikomas Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. Tai jo užsispyrimas padėjo vokietei laimėti bilietą į vieną aukščiausių postų. Jo tautietė, ilgametė Tarptautinio valiutos fondo vadovė Christine Lagarde taps Europos centrinio banko pirmininke. Europos Vadovų Tarybai vadovauti siūlomas Belgijos premjeras Charles`is Michelis. Jis yra liberalas, o E. Macrono bendražygiai Europos Parlamente – taip pat liberalai.

Kovojant dėl postų neprasprūdo ir tai, kad visi pasirinktieji laisvai kalba prancūziškai.

Belgija taip pat trina rankas. Ji atgavo Vadovų Tarybos prezidento poziciją. Antrą kartą iš trijų. U. von der Leyen – taip pat iš dalies yra ir Belgijos atstovė, mat užaugo Briuselyje.

Tačiau ir mes nelikome be nieko. Lietuva gavo netikėtą, bet gerą pamoką. Ji – apie partinę politiką. Lietuviškos politinės mados ragina šalintis politinių partijų, partiškumas laikomas kliūtimi siekti aukščiausiųjų postų ir pateikiamas kaip privalumas ar nepriklausomybės įrodymas.

Kas Lietuvoje pliusas – Briuselyje yra didelis minusas. Kelias į politines viršukalnes driekasi per didžiąsias Europos politines partijas. Vien kompetencijos ar talento nepakanka.

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt