Nuomonės

2019.07.02 11:24

Alvydas Nikžentaitis. Laisvės, o gal „G ir 5 G taško“ partija?

Alvydas Nikžentaitis 2019.07.02 11:24

Lietuvoje greit bus įregistruota nauja liberalų partija skambiu Laisvės partijos vardu. Jau prasidėjus Liberalų sąjūdžio problemoms su teisėsauga, kai kurie politikos apžvalgininkai ragino uždaryti Liberalų sąjūdžio projektą ir kurti naują partiją. Po daugiau nei 2 metų, atrodo, ir žengiama tuo keliu.

Tiesa, naujai kuriama partija yra tiesiogiai susijusi su ta, nuo kurios bandoma atsiriboti: jau aišku, kad naujos partijos priešakyje stovės buvusi LS Vilniaus skyriaus vadovė, o jos pirmuoju pavaduotoju bus antrai kadencijai išrinktas Vilniaus meras Remigijus Šimašius, ilgametis šios partijos valdybos narys.

Nors partija dar nėra įregistruota, tačiau jos audringai vykdomoje reklamos kampanijoje vadovai pristato partiją kaip vienintelę žmogaus teises ginančią politinę organizaciją Lietuvoje. Savotiškais naujos partijos atributais tapo jų siekis legalizuoti lengvuosius narkotikus gydymo tikslais ir seksualinių mažumų teisių gynimas. Šie šūkiai galimai leis patraukti į partiją daugiau jaunimo ir, aišku, jie atkreipia ne tik Lietuvos, bet ir užsienio žiniasklaidos dėmesį.

Tokie žingsniai yra nesmerktini, o gal net sveikintini. Nauja politinė jėga tiesiog privalo ieškoti būdų, kaip atkreipti į save dėmesį, tačiau jai kartu iškyla pavojus atbaidyti potencialius rėmėjus ir rinkėjus. Apie tokias galimai partijai kylančias grėsmes rašau, remdamasis savo asmeniniu patyrimu. Nors liberalams simpatizuoju nuo pat šio judėjimo atsiradimo Lietuvoje pradžios, naujoji partija mane atgrasė savo kuriamu kičiniu įvaizdžiu ir siūlomų idėjų lėkštumu. Pasistengsiu paaiškinti, kodėl.

Visų pirma, neįtikina „Laisvės“ judėjimo šalininkų, norinčių tapti nacionaline partija, didelis dėmesys, skiriamas seksualinėms mažumoms. Taip, ši visuomenės grupė Lietuvoje nėra labai mylima. Tačiau paties fakto, kad situacija keičiasi, nematymas rodo tik šio judėjimo narių menką politinį įžvalgumą.

Prezidento rinkimų kampanijos metu didžioji dalis rimtai į šį postą pretendavusių kandidatų, tarp jų ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (konservatorių) kandidatė Ingrida Šimonytė, buvo labai konstruktyviai nusiteikę seksualinių mažumų atžvilgiu. Rodęs santūrų požiūrį į šią problemą, išrinktasis prezidentas Gitanas Nausėda tuoj po rinkimų pareiškė, kad vienas iš jo tikslų – sutaikyti seksualines mažumas su Lietuvos katalikų bažnyčia. Laisvės judėjimo nariai! Gal atėjo laikas suprasti, kad Jūsų šūkis šių akivaizdžių faktų kontekste atrodo mažų mažiausiai neoriginaliai.

Kalbėti apie tai atvirai, manau, turiu tam tikrą moralinę teisę. Pats, solidarizuodamasis su šia mažuma, ne tik dalyvavau dvejose paskutinėse „Baltic Pride“ eitynėse Vilniuje, tačiau ir prieš gerą dešimtmetį asmeniškai įtikinėjau tuometinę Liberalų sąjūdžio (LS) vadovybę paremti bent žodžiais šios seksualinės mažumos atstovus. Veikiausiai, šių, tikriausiai, ne mano vieno, raginimų buvo įsiklausyta. Tuomet tai buvo svarbu šios grupės nariams, be to, parama seksualinei mažumai padėjo LS peržengti 5 proc. rinkimų barjerą. Šiandien tokie politiniai žingsniai, matant nemažos politinių elitų dalies teigiamas nuostatas šios visuomenės grupės atžvilgiu, nėra originalūs, o, atsižvelgiant į beužgimstančios politinės jėgos politinę galią, ir nereikšmingi.

Paskutinės „Baltic Pride“ eitynės parodė, kad šis renginys iš protesto akcijos, kuria siekiama atkreipti dėmesį į diskriminuojamą grupę, virto linksma pramoga. Todėl tikrai nemanau, kad šios grupės palaikymui verta kurti naują politinę partiją. Lietuvos visuomenės požiūris į seksualines mažumas keičiasi, visuomenė liberalėja, o bandymai paspartinti natūraliai vykstančius procesus gali turėti neigiamų pasekmių kitokios seksualinės pakraipos žmonių judėjimui.

Dar mažiau įtikinamas kitas naujos politinės jėgos raginimas – iš dalies legalizuoti lengvuosius narkotikus. Prisipažinsiu – toks populistinis šūkis man primena kai kuriuos dabartinės valdančiosios partijos narių siekį ieškoti alternatyvos tradiciniams skiepams. Aušrinė Armonaitė pati viešai kritikavo kitų partijų dažnai debatuose Seime naudojamą argumentą „taip bus, ir viskas“. Tačiau, kalbėdama apie narkotikų galimą legalizavimą, kuriama partija net nepasirūpino rimta bent Lietuvoje gyvenančių ekspertų situacijos analize. O tokie pasiūlymai, neparemti mokslinėmis studijomis, man atrodo kaip eilinis populizmas.

Dabartinė Laisvės judėjimo firminė etiketė: LGBT ir narkotikai – svarbios problemos jaunesniems Vilniaus Senamiesčio ir Naujamiesčio barų lankytojams. Nenuostabu, kad šį judėjimą remia net 2500 pilnamečių Lietuvos gyventojų.

Ar seksualinių mažumų ir narkotikų klausimai yra pačios svarbiausios problemos Lietuvos visuomenėje? Ieškodamas atsakymo į šį klausimą, prisiminiau pokalbį su savo bičiuliu Vašingtono universiteto profesoriumi Michaelu Kimmage po paskutinių JAV prezidento rinkimų. Paklaustas, kodėl Donaldas Trumpas laimėjo rinkimus, jis atsakė labai paprastai: „Visų pirma, demokratai užmiršo, kad greta mažumų egzistuoja ir dauguma. Pernelyg didelis dėmesys visokioms mažumoms JAV įstūmė daugumą į situaciją, kai ši pasijuto politiškai neatstovaujama mažuma. Būtent čia ir yra Trumpo pergalės fenomenas.“ Šią JAV profesoriaus mintį, manau, vertėtų prisiminti ne tik Laisvės judėjimo šalininkams, bet ir visiems tradicines partijas atstovaujantiems politikams.

Dabartinė Laisvės judėjimo firminė etiketė: LGBT ir narkotikai – svarbios problemos jaunesniems Vilniaus Senamiesčio ir Naujamiesčio barų lankytojams. Nenuostabu, kad šį judėjimą remia net 2500 pilnamečių Lietuvos gyventojų. Visai nebloga programa Laisvės partijos Vilniaus Senamiesčio ir Naujamiesčio jaunimo skyriams. Ar ne?

Žymiai rimčiau skamba besikuriančio politinio darinio atstovų teiginys, kad ši partija bus vienintelė politinė jėga, ginanti žmogaus teises. Tačiau ar tai tiesa?

Naujojo darinio politinės programos palyginimas su 2016 m. Liberalų sąjūdžio programa rodo, kad naujos partijos kūrėjai apsimelavo. Lyginant su LS, naujos yra šios idėjos, kuriose, smarkiai pritempinėjant, galima būtų įžvelgti žmogaus teisių problematiką:

- Mažinsime psichikos ligų stigmą, peržiūrėdami duomenų apie gydymąsi dėl psichikos ligų kaupimo tvarką, perkeldami priklausomybės ligas iš baudžiamosios į sveikatos ir socialinės apsaugos sistemas.

- Psichiką veikiančių medžiagų vartojimas ir turėjimas asmeniniam vartojimui turi būti dekriminalizuotas. Psichiką veikiančias medžiagas vartojantiems asmenims sudarysime galimybes gauti specialisto konsultacijas, o prireikus – mokslu grįstą, greitai pasiekiamą priklausomybės gydymą.

- Priimsime Asmens lytinės tapatybės pripažinimo įstatymą, kuriuo bus nustatyti lytinės tapatybės pripažinimo kriterijai, pripažinimo tvarka ir teisinės pasekmės.

- Užtikrinsime, kad LGBT asmenų teisės būtų pripažįstamos žmogaus teisėmis ir tinkamai apsaugotos.

- Pakeisime įstatymą Dėl užsieniečių teisinės padėties, numatydami prieglobsčio prašytojams teisę dirbti.

Siūlomose naujovėse, be LGBT teisių ir kanapių, nerasta nė vienos naujos programinės nuostatos žmogaus teisių tema. Partijos kūrėjai naują gyvenimą pradeda nuo akivaizdaus melo?

Visgi, prisipažinsiu, nuobodokas dviejų partijų programinių nuostatų lyginimas nebuvo visiškai beprasmis. Į atmintį įsirėžė kitas momentas. Net 80 proc., o gal ir daugiau naujos (?) partijos programinių nuostatų atkartoja Liberalų sąjūdžio programą.

Mokslo ir kultūros sferoje, kuri man geriau pažįstama nei politinis gyvenimas, tai vadinama plagiatu ir tokie veiksmai yra baudžiami. Jeigu politikai ir gyvena pagal kitas etikos normas, sutikite, kad tokie sutapimai yra mažiausiai nekorektiški, ypač pagyrūniškų šūkių apie šiuolaikinę vienintelę ir nepakartojamą partiją fone. Jie liudija ir dar kai ką: naujos partijos kūrėjai neturi naujų vizijų.

Jeigu rimtai, Laisvės partijai artimiausioje ateityje siūlyčiau pasivadinti labiau jų politines nuostatas atitinkančiu Malonumų partijos pavadinimu, jei norima pažangiai atrodyti ir Europoje, galima ir „G and 5G spot of Europe“.

Na, tokį griežtą verdiktą gal reikėtų kiek sušvelninti panašiai, kaip tai padarė Andrius Tapinas. Jis, diagnozuodamas idėjinį naujosios partijos skurdą, teigiamai įvertino Armonaitės išsakytą 5 G idėją: „5 G ryšys „Rail Baltica“ sistemoje – pati seksualiausia idėja, kokią aš esu girdėjęs. Žmonės tūkstančiais veršis balsuoti, tūkstančiais.“ Aš irgi taip manau. Be to, leisiu pridurti, kad kalbėdama apie 5 G politikė esmingai papildė Vilniaus mero komandos 2017 m. pasiekimus garsinant Vilnių. Tapinas per greitai baigė laidą, matyt, todėl neišgirdau svarbios informacijos: ar 5 G – tai aukščiausio malonumo taškas seksualinėms mažumoms, ar narkotikus vartojančiam jaunimui, o gal vyrams? Tikėsimės, politikė ateityje šią savo mintį išplėtos.

Bet kuriuo atveju, ši Armonaitės idėja konceptualiai apibendrina ankstesniuosius Laisvės judėjimo aktyvistų veiksmus ir esmingai papildo viso naujai kuriamo darinio veiksmų programą.

Jeigu rimtai, Laisvės partijai artimiausioje ateityje siūlyčiau pasivadinti labiau jų politines nuostatas atitinkančiu Malonumų partijos pavadinimu, jei norima pažangiai atrodyti ir Europoje, galima ir „G and 5G spot of Europe“.

Tačiau ar tokia partija gali turėti politinę ateitį Lietuvoje?

Baigdamas tekstą, norėčiau paguosti Laisvės judėjimo šalininkus. Mano politinės prognozės dažniausiai neišsipildo.