Nuomonės

2019.07.01 17:46

Matas Maldeikis. 118:62 laimi Rusija

Matas Maldeikis, Seimo nuolatinis atstovas Europos Sąjungoje2019.07.01 17:46

46 balsų persvara Rusija praėjusią savaitę grįžo į Europos Tarybos Parlamentinę Asamblėją. 118 balsų – už, 10 susilaikė ir tik 62 – prieš: pragmatikų pergalė prieš idealistus, mūšis šioje, nors ir ypatingai reikšmingo vaidmens tarptautiniuose santykiuose nevaidinančioje, institucijoje vis dėlto rodo, kad kol kas tikėjimas Rusija neblėsta.

Kita vertus, kalbame ne tik ir ne tiek apie Rusijos grįžimą, kiek apie gerokai platesnį – Europos (pabrėžiu, ne Europos Sąjungos, o Europos) ir Rusijos – sąveikos kontekstą. 

Rusijoje vidaus ir užsienio politiką visada formavo dvi mąstymo kryptys – slavofilai (suprask, jų konservatoriai) ir zapadnikai (anų liberalai). Tuo tarpu Europos politikai santykiuose su Rusija skyla į pragmatikus ir idealistus.

Pragmatikai kalba apie Rusijos įtraukimo į Europos politikos sferą svarbą, mat tai esą suteikia galimybę palaipsniui keisti Rusijos vidaus, o drauge ir užsienio, politiką. Sėkmingiausias panašaus veikimo pavyzdys galėtų būti 1975 metų Helsinkio aktas, išties labai greitai Sovietų Sąjungoje inspiravęs aktyvius disidentų veiksmus, kurie tapo rimtu galvos skausmu tuometinei komunistinei sovietų vadovybei ir suvaidino ne paskutinį vaidmenį imperijos griūties istorijoje.

Pasak pragmatikų, ir dabar atsiskyrusi nuo Europos izoliuota Rusija taps dar pavojingesnė savo kaimynams. Europos Taryba, veikdama ranka rankon su Europos Žmogaus Teisių Teismu, gali laikyti Rusiją kad ir už ilgesnio, bet už pavadžio. Savo piliečių atžvilgiu ciniška Rusijos vadovybė, pabrėžia pragmatikai, kaip tik mielai paliktų šią organizaciją, o drauge ir Europos Žmogaus Teisių Teismą.

Idealistai kalba apie tai, kad Rusija tokias organizacijas kaip Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja išnaudoja savo propagandai skleisti ir taip skaldo Europą. Pasak idealistų, jei Rusijai nebaudžiamai leidžiame veikti tarptautinėse organizacijose, tai legitimuojame Kremliaus veiksmus po Krymo aneksijos ir nepaskelbto karo Ukrainoje. Idealistų logika tokia, kad, nuolaidžiaudami Rusijai, Vakarai demonstruoja savo silpnumą, atsisako principų ir kartu suteikia Rusijai naują pamatą tęsti dabartinę ekspansinę politiką.

Ką šiame kontekste reiškia pastaroji pragmatikų pergalė Strasbūre?

Tai, jog Rusija sugrąžinta į Europos Tarybos Parlamentinę Asamblėją BŪTENT DABAR, Kremliui, šalies opozicijai ir visai Rusijos visuomenei, sėdinčiai prie televizoriaus, yra stiprus signalas. Ši žinia tik dar kartą patvirtina Maskvos kabinetų koridoriuose vyraujantį įsitikinimą, kad tereikia palaukti, Vakarų isterijos baigsis, ir viskas vėl bus kaip buvę. Deja, Europa daugybę kartų Maskvai leido patikėti, kad ilgainiui Europoje nugali pragmatizmas. Tik klausimas, ar tai išties yra Europos pergalė.

Kaip rodo santykių su Rusija istorija, tokios pergalės visada trumpalaikės. Greitu laiku Rusija suteiks „idealistams“ galimybę dar ne kartą patapšnoti kolegoms „pragmatikams“ per petį sakant „ar aš jums nesakiau?“.