Nuomonės

2019.06.29 09:00

Mykolas Drunga. Kas Ameriką daro didžią

Mykolas Drunga 2019.06.29 09:00

Šiomis dienomis daug kur pasaulyje baigiasi mokslo metai, vyksta studentų išleistuvės, tariami svarbūs žodžiai.

Štai kaip į vienos iš svarbiausių Amerikos aukštųjų mokyklų bendruomenę prabilo jos  prezidentas Leo Rafaelis Reifas.

„Masačusetso technologijos institutas (sutrumpintai MIT), kaip ir pačios Jungtinės Amerikos Valstijos, klesti dėl to, jog kaip magnetas traukia pasaulio didžiausius talentus. Tai globali laboratorija, kurioje žmonės iš kiekvienos kultūros ir skirtingos kilmės vienas kitą įkvepia ir drauge kuria ateitį.

Bet šiandien esu verčiamas dalintis savo baime, – tęsia L. R. Reifas. – Apie tam tikras aplinkybes, skaudžiai paliečiančias iš Kinijos kilusius mūsų bendrijos narius. Ir manau, jog dėl to, kad juos vertiname kaip draugus ir kolegas, jų situacija ir jos platesnis nacionalinis kontekstas turėtų mums visiems kelti rūpestį. 

O situacija tokia. Jungtinėms Valstijoms ir Kinijai galynėjantis su didėjančiomis įtampomis, Amerikos Vyriausybė rimtai susirūpino dėl galimo akademinio šnipinėjimo, kurį vykdo pavieniai asmenys pagal programą, daugelio laikomą Kinijos Vyriausybės sistemingu bandymu įsigyti pažangiausios technikos interneto protokolą.

Kaip instituto, kurio sudėtyje yra ir MIT Linkolno laboratorija, vadovas aš į nacionalinį saugumą negalėčiau žiūrėti dar rimčiau nei dabar. Man visiškai aišku, kokius pavojus kelia akademinis špionažas, ir Masačusetso technologijos institutas laikosi protingos politikos nuo tokių pažeidimų apsisaugoti.

Tačiau tokias rizikas apdairiai valdydami, turime stengtis nesukurti  toksiškos nepagrįstų įtarinėjimų ir būgštavimų atmosferos. Apžvelgiant per visą šalį išsibarsčiusius atvejus, gali būti, kad maža dalis kinų kilmės tyrėjų iš tiesų elgiasi neetiškai. Bet jie – greičiau išimtis ir labai toli nuo taisyklės.

Vis dėlto fakultetų dėstytojai, podoktorantūros tyrėjai, tyrimo institutų darbuotojai ir studentai man skundžiasi, kad savo santykiuose su valdiškomis įstaigomis jie jaučiasi nepagrįstai tikrinami, stigmatizuojami, varomi į kampą vien dėl to, kad jie kinai.

O tai visiškai nesuderinama su mūsų bendrijos bendradarbiavimo stiprybe ir su mūsų atviraširdiškais idealais. Girdėti tokius nusiskundimus iš kinų ir kinų kilmės amerikiečių kolegų labai skaudu.

Kaip mokslininkai, dėstytojai, išradėjai ir antrepreneriai, jie ne tik pavyzdingi mūsų bendruomenės nariai, bet jie įnešė neeilinį indėlį ir į Amerikos visuomenę.

Užtat man kelia didžiulį nerimą, kai už tai  jiems atsilyginama apibendrintu nepasitikėjimu ir pagarbos stoka.

Tiems iš mūsų, kurie tiesiogiai žinome didžiulę Masačusetso technologijos instituto ir laisvos mokslinių idėjų plėtros vertę, svarbu suprasti šių kolegų bėdą kaip vis garsesnio signalo, kurį Jungtinės Amerikos Valstijos siunčia pasauliui, sudėtinę dalį.

Tai uždelsimai išrašant vizas, šiurkšti retorika, nukreipta prieš daugumą imigrantų ir prieš visą spiečių kitų grupių dėl jų tikėjimo, rasės, tautinės ar nacionalinės kilmės.

Šitos akcijos ir politinės priemonės kartu sudėjus iki maksimumo išgarsina žinią, kad Jungtinės Amerikos Valstijos užtrenkia duris, kad mes nebesiekiame būti magnetu pasaulio veržliausiems ir kūrybingiausiems individams.

Manau, kad ši žinia nesiderina su Amerikos sėkme. Esu tikras, kad ir Masačusetso technologijos institutas suklestėjo ne šios žinios pagrindu. Dėl to turime tikėtis, kad už tai ne tik Masačusetso technologijos institutas, bet ir visa šalis ilgainiui sumokės didelę kainą.

Kad neliktų jokių abejonių, leiskite man šiltai ir entuziastingai tarti kiekvienam Masačusetso technologijos instituto intensyviai globalios bendrijos nariui: mes džiaugiamės, didžiuojamės ir esame laimingi, kad tarp savęs turime jus! Ir savo alumnams skersai išilgai pasaulio sakome: mes ir toliau esame viena bendruomenė, vienijama bendrų vertybių ir idealų!

O visiems plačiajame pasaulyje priaugantiems talentams patvirtiname: jeigu jūsų aistra yra padaryti pasaulį geresnį ir jūs svajojate prie mūsų bendruomenės prisidėti, tai mes sveikiname jūsų kūrybingumą, jūsų neišsemiamą energiją bei troškimą ir viliamės, kad rasite būdą prie mūsų prisidėti.

Gegužę pasaulis neteko pirmaeilės kūrybinės jėgos: tai architektas I.M. Pei, Masačusetso technologijos instituto 1940 m. laidos absolventas. Užaugęs Šanchajuje ir Honkonge, jis į Jungtines Valstijas atvyko būdamas 17 metų ir siekdamas universitetinio išsilavinimo.

Jis paliko didelį skaičių ikoniškų pastatų nuo Bostono iki Paryžiaus ir nuo Kinijos iki Vašingtono, visai neminint mūsų universitetinio miestelio. Jis pats sakė sąmoningai išlaikęs artumą savo kiniškoms šaknims per visą savo gyvenimą.

Tačiau kai jis mirė sulaukęs 102 metų, dienraštis „Boston Globe“ įvardijo jį kaip „garsiausią savo kartos amerikiečių architektą“.

Dėka gražiai sumanytos Amerikos sistemos, kuri ir man atvėrė duris kaip imigrantui, visi šie faktai gali būti teisingi vienu ir tuo pačiu metu!

Kaip patyriau per 40 metų akademinio gyvenimo, paslėpta universiteto stiprybė yra ta, kad kiekvieną rudenį jis atšviežina nauja studentų banga. Nemažiau esu įsitikinęs ir tuo, kad dalis Amerikos genialumo glūdi tame, jog visą laiką ją atnaujina imigracija, atšviežina gaivalinga energija, narsa, sumanumas ir veržlumas žmonių, kurie išalkę siekia geresnio gyvenimo.

Tikrai yra vietos plačiam spektrui rimtų nuomonių klausimu, kokių veiksmų reikia mūsų nacionaliniam saugumui užtikrinti ir mūsų šalies imigracijos sistemai tvarkyti bei gerinti.

Tačiau virš dabartinės akimirkos triukšmo signalas, kurį turėtume garsiai ir aiškiai išsiųsti, yra tas, jog Amerikos imigracijos istorija yra būtina tam, kad suprastume, kaip Jungtinės Valstijos tapo ir lieka optimistine, inovatyvia ir pasiturinčia atviros dvasios šalimi – tai niekada nesibaigiančio atsinaujinimo istorija.

Tokioje šalyje kaip mūsiškė imigracija yra tam tikras deguonis, kurio kiekvienas plūstelėjimas iš naujo energizuoja visą kūną. Kai imigrantams dovanojame galimybių dovaną, mainais sulaukiame gyvybės kuro ir kartu projektuojamai savo ateičiai.

Tikiuosi, kad šita išmintis visada mus ves Masačusetso technologijos instituto gyvenime ir darbuose pirmyn. Taip pat viliuosi, kad ji ir toliau ves visą mūsų šalį“, – baigė savo žodį instituto prezidentas, elektros inžinierius L. R. Reifas.

Nuo savęs pridursiu, kad šie žodžiai tinka ir Lietuvos aukštojo mokslo institucijoms ir visai Lietuvai: imigracija iš užsienio šalių Lietuvai naudinga, kaip ir lietuvių emigracija į Vakarus, jeigu lietuviai ten pasisemia patirties ir įgūdžių, kuriuos grįžę į Lietuvą paverčia kapitalu, o negrįžę savo pavyzdžiu tampa neoficialiais savo šalies ambasadoriais.

Spaudos apžvalga skambėjo per LRT RADIJĄ.