Nuomonės

2019.06.27 16:33

Ramūnas Terleckas. Užsitęsusi šaškių partija

Ramūnas Terleckas, apžvalgininkas2019.06.27 16:33

Ramūnas Karbauskis galbūt nėra pats geriausias šachmatininkas, bet politinių šaškių lentoje šiemet retai rasi geresnį žaidėją.

Gauni į skudurus visuose rinkimuose, nors žadėjai iškilmingas pergalių eisenas ir svajonę nykštukams amžinai reguliuoti „nesąmoningų“ piliečių gyvenimą nuo Kepenio kovos su skiepais iki vidaus reikalų ministro draudimo atsigerti vandens prie vairo. 

Virš partijos ir jos pirmininko galvos ima nenumaldomai leistis rinkėjų Damoklo kardas, bet net supanikavęs meistras žino, kurią šaškę reikia stumtelti, kad nepraloštum beviltiškai, o svarbiausia – greitai. Kol reikalai iki galo nesutvarkyti, kol širinskinių komisijų beprasmiai marazmai dar kvėpuoja, nors aršiausi kultūrinės revoliucijos veikėjai jau traukia į Briuselį.

Tokioje situacijoje geriausias ir genialus ėjimas – derybos dėl naujos valdančiosios koalicijos, tiksliau jas būtų vadinti – turto ir gelbėjimosi liemenių dalybomis, nes laivo dugno lentos eižėja. Žiniasklaida po paskutinių rinkimų  lyg ir bandė analizuoti, kodėl žali valstiečiai ima dardėti nuo valdžios Olimpo, kiek tai užtruks ir koks variantas būtų geriausias valstybei.

Net opozicija budo iš letargo, bet šaškė pajudėjo ir viskas paskendo beprasmiškose žinutėse, kasdieniuose interviu, diskusijų laidose  apie  koalicijos lipdymo detales, lyg jos kažką lemtų.

Linksmina tik tai, kad Tomas Tomilinas pagaliau gavo pagrindinį vaidmenį valstiečių teatre. Rolė nesudėtinga ir primityvoka – kartoti, kad valstiečiai  į valdžią atėjo spręsti socialinių problemų ir jie šį Gordijaus mazgą perkirs, jei tik bus sudaryta valdančioji koalicija.  O jam už nugaros Gediminas Kirkilas ramiai dėlioja, kad norėtų Seimo pirmininko posto ir kelių ministerijų, net Remigijus Žemaitaitis finansų ministro kalkuliatorių sako lengvai įvaldysiąs.

Tuo tarpu Seimo nariai teisėsaugai neatiduoda Petro Gražulio koldūnų reikalų narplioti, o Vyriausybė užsispyrusiai liepia kirsti daugiau miškų, juos parduoti saviškiams pigiau ir net nebando paslėpti už nugaros kyšančių lobistų ausų. Kam rūpi bendros vertybės ir nuostatos, kai už paramą reikia atidirbti, o laikas nenumaldomai  spaudžia.

R. Karbauskį vis dažniau turėtų apimti jausmas, kad nepaisant visų pastangų, partija vis dėlto pralošta. Net jei pavyktų sulipdyti naująją daugumą Seime, ji būtų trapi ir šleiva, mat mažesnieji karaliukai pajuto savo vertę ir dėl kiekvienos smulkmenos kibs į atlapus. Bėda ir ta, kad jau prasidėjo kova dėl rinkėjų balsų būsimuosiuose rinkimuose į Seimą, todėl populizmo tik daugės, o jis retai atneša naudos.

Logiška išeitis – pirmalaikiai rinkimai, bet sociologai nė vienai partijų nežada pergalingos daugumos, todėl visuomenės   laukia pusantrų metų garsių pareiškimų ir šaškių stumdymo, o ne prasmingų darbų.

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.