Nuomonės

2019.06.17 11:46

Linas Kojala. Vidinė Vokietijos kova dėl sankcijų Rusijai

Linas Kojala, politologas2019.06.17 11:46

Vokietijos politika Rusijos atžvilgiu visada buvo komplikuota.

Pastarasis to pavyzdys - Saksonijos žemės premjeras Michaelis Kretschmeris prieš keletą dienų Sankt Peterburge susitiko su Vladimiru Putinu bei pareiškė, kad Europos Sąjungos taikomos sankcijos Rusijai turi būti švelninamos. Jis iškart susilaukė griežto atsako iš savo partijos – Krikščionių demokratų (CDU) – vadovų, bet pernelyg dėl to nesijaudino; juk Vokietija yra federacinė valstybė su gana dideliu atskirų žemių politinių savarankiškumu.

Pagal diplomatinį protokolą Rusijos lyderio ir vienos iš Vokietijos žemių premjero bendravimas akis į akį neatrodo lygiavertis, tačiau tai įvyko ne atsitiktinai. Rusija puikiai žino, kad didelė dalis politikų Vokietijoje, ypatingai atskirose regionuose, spaudžia federalinę valdžią ir kanclerę sušvelninti laikyseną Rusijos atžvilgiu; kitaip tariant, „atleisti sankcijų vadeles“, o tokie susitikimai pasitarnauja logikai „skaldyk ir valdyk“.

Vienu ar kitu metu apie sankcijų švelninimą kalbėjo ir Saksonijos-Anhalto, ir Tiuringijos, ir kitų žemių politikai. Nesvarbu, kad jie atstovauja skirtingoms politinėms partijoms, mat reikšmingesnis veiksnys pasirodė esantis geografija. Draugystė su Kremliumi ypač reikšminga Rytų Vokietijos atstovams. Akivaizdu, kad geopolitinės nuostatos ir skirtinga Šaltojo karo atmintis vis dar turi praktinių politinių pasekmių.

Tačiau dar svariau nei istorija ar geopolitika, ko gero, yra ekonomika. Pradėjus taikyti sankcijas, o taip pat ir dėl energetikos žaliavų kainų smukimo, Vokietijos prekybos apimtys su Rusija susitraukė 40 proc. 2017-aisiais, skaičiuojama, to skaitinė vertė siekė apie 11 mlrd. eurų. Labiausiai poveikį jautė rytinė Vokietijos dalis, todėl šiame regione kone trys iš keturių apklaustųjų palaiko sankcijų švelninimą. Elementaru – juk jos kainuoja. Vietos politikams tuo tarpu šis klausimas tampa puikia galimybe sutraukti dėmesį ir pabarti federalinę valdžią.

Tiesa, sankcijos Rusijai braška ne tik rytuose. Bendras palaikymas ekonominėms Kremliaus spaudimo priemonėms nacionaliniu mastu jau gerokai mažesnis nei 50 proc. Kanclerė Angela Merkel kartoja, jog apie sankcijų švelninimą kalbėti nėra prasmės, mat situacija Rytų Ukrainoje nesikeičia; tačiau principingas tokios pozicijos laikymasis susidurs su vis didesniu vidiniu spaudimu. Tam tikra prasme net keista, kad dabartinė Vokietijos valdančioji koalicija, sudaryta iš krikdemų ir Rusijos atžvilgiu tradiciškai nuolankesnių Socialdemokratų, ekonomines sankcijas taip ilgai išlaikė. Tad norint suprasti Berlyno požiūrio į Putiną metamorfozes turime vertinti ne tik kanclerę, bet matyti kur kas platesnį politinį paveikslą.

Visgi artimiausioje ateityje Vokietijos požiūris į Rusiją gali tapti net griežtesnis, mat Socialdemokratų pozicijos aižėja. Savaitgalį atliktos naujausios apklausos rodo, jog centro kairieji Vokietijoje sulauktų vos 11 proc. rinkėjų palaikymo - tai blogiausias rezultatas per pastaruosius 70 metų. Tuo metu populiariausia partija šalyje tampa Žalieji, keliais procentais pralenkę Krikščionis demokratus. Nors Žalieji tradiciškai su skepsiu žvelgia į tokius aljansus kaip NATO, juos pastaruoju metu išskiria gana griežtas Rusijos politikos vertinimas – ypatingai kritikuojant dujotiekio „Nord Stream 2“ statybas. Tad Vokietijos politikos laukia įdomus ruduo.

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.

20180218

Įkelk naujieną

Nuotraukos
Nuotraukos
Kelkite nuotraukas tiesiai iš kompiuterio arba spauskite pridėti nuotrauką/as
Nuorodos į audiovizualinę informaciją
Autorius