Prezidento rinkimai suaktyvino ne tik nesibaigiančias valdžios dalybas, bet ir pokilimines kovas dėl to, kas turės įtaką teisėsaugininkams. Teisėsauga tapo didele galia – tada, kai politikai suprato, jog operatyvinėmis priemonėmis surinkti duomenys, galbūt net nepatikrinti iki galo ir negalintys būti įrodymu teisme, yra puikus ginklas viešojoje erdvėje.
Ši informacija kartais iš tiesų padeda užkirsti kelią į svarbų postą jo nevertam asmeniui, bet dar dažniau – panaudojama pastumti į šoną oponentams, mesti šešėlį, susikurti kovotojo su korupcija ir vienintelio tikro teisuolio vardą. Nes žmonės tiki pažymomis. Pirmiausia todėl, kad teisėsauga pasitiki kur kas labiau nei partijomis ir Seimu, ir šio pasitikėjimo neslopina net populiarioji frazė, jog „sėda“ tik vištą pavogę eiliniai, o tūkstančius švaistantiems įtakingiesiems pavyksta išsisukti.
Dar, žmonės mėgsta skaityti pažymas. Telefoninių pokalbių išklotines. Nes jose įtakingieji pasirodo esantys tokie pat, kaip eiliniai – besikeikiantys, manipuliuojantys, įsipareigojantys, alkstantys to, kas nepriklauso. Tik jie – „nesėda“. Dažniausiai.
Naujausias pavyzdys – buvęs veterinarų vadovas Jonas Milius, po slaptos spec. tarnybų pažymos prieš trejus metus netekęs posto, o dabar išgirdęs sprendimą, jog ikiteisminiame tyrime dėl piktnaudžiavimo, apgaulingos apskaitos tvarkymo, prekybos poveikiu, dokumento suklastojimo ir papirkimo jo nusikalstamos veiklos nebuvo.
Kas buvo, atskleidžia generalinio prokuroro Evaldo Pašilio raštas Seimui, prašant leidimo baudžiamojon atsakomybėn patraukti kitą šios istorijos herojų – parlamentarą Petrą Gražulį. Jis, kaip nurodo prokurorai, tarėsi su Veterinarijos tarnybos vadu J. Miliumi, ar duoti kyšį Rusijos pareigūnams, kad Kaune veikiančiai politiko kažkodėl globojamai bendrovei nebūtų uždrausta eksportuoti produkcijos į Rusiją ir Baltarusiją. Taip pat – prašė kitų paslaugų, bandė per J. Milių rūpintis įvairias interesais. Veterinarų vado kabinete lankėsi ir skambučiais atakavo ne kartą ir ne du, o J. Milius, kaip pats pasakojo žiniasklaidai, vengdavo su P. Gražuliu likti kabinete vienas, kad „nebūtų kažkokių interpretacijų“.
Dabar J. Milius kartoja, kad jau istorijos pradžioje teisėsaugininkų įtarimai jam kėlė juoką. Bet P. Gražuliui – visai nejuokinga. Pakvipus apkalta, jis teisėsaugininkų įtarimus vadina „išmislu“, o tyrimą – „politine byla“. „Nesijaučiu kaltas, jaučiuosi persekiojamas“, tvirtina politikas, įtarimas ryšiais su viena konkrečia įmone, iš kurios anksčiau nuomojosi automobilį, kurios parūpintais lėktuvo bilietais skraidė į užsienį, kurios komercijos direktorę įdarbino Seime savo padėjėja, ir ant kurios gaminamų koldūnų puikavosi jo paties atvaizdas.
Tai politinė byla, sako. Kaip dažnas likimo brolis iš aukštųjų sferų, pernelyg drąsiai naudojęsis statuso suteiktomis galiomis ir, vargeli, pričiuptas. Kaip Eligijus Masiulis su gėrimo dėžute, kaip Viktoras Uspaskichas su visa juodąja buhalterija, kaip kažkada net keturios didžiosios partijos, kluptelėjusios ties juodosiomis kasomis. Tas visas istorijas vienija pagrindinis dalykas: kaip šią savaitę „LRT forume“ sakė politologas Kęstutis Girnius, iki šiol niekas dėl jų nesulaukė „rimtesnio nubaudimo“.
Tačiau yra kita tų pačių istorijų pusė. Politiniai galios svertai, nukreipti į pažymas galinčią pagaminti teisėsaugą. Parlamentiniai tyrimai, pretenduojantys pakeisti teisėsaugos tyrimus, ir paremti tos pačios teisėsaugos suteikta medžiaga. Būta ir anksčiau tų parlamentinių tyrimų – politiškai parankių vienai pusei. Bet aktyvus teisėsaugos įtraukimas – šių dienų naujovė.
„Teisėsaugos institucijos su šituo Seimu bendrauja kaip niekada atvirai ir glaudžiai, kadangi mes iš tiesų bandome išlaisvinti valstybę nuo verslo sąlyčio su politikais“, – prieš pusantrų metų patvirtino valdančiųjų lyderis Ramūnas Karbauskis. Pridūręs, kad teisėsaugos didesnis pasitikėjimas Seime gali būti siejamas ir su premjero Sauliaus Skvernelio ankstesniu darbu.
O S. Skvernelis ir jo aplinkos žmogus – Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas – tuo metu kaip tik inicijavo parlamentinį tyrimą dėl neteisėtos įtakos politikams ir politiniams procesams. Arenoje pasirodė specialiųjų tarnybų pažymos – labai slaptos, bet, kai reikia, patenkančios į viešumą. Tuo pačiu metu skubos tvarka buvo pritarta ženkliam prokurorų ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) agentų atlyginimų didinimui. „Kviesčiau į šį įstatymą žiūrėti ne kaip į tam tikrų privilegijų kūrimą atskirai grupei, bet kaip į mūsų veiklos prieš korupciją stiprinimą“, – ragino V. Bakas.
Kas pasikeitė? Nes pasikeitė, mat dabar V. Bakas – po to, kai teismas tikrovės neatitinkančiais pripažino Valstybės saugumo departamento jo komiteto tyrimui pateiktus ir išviešintus duomenis apie konkretų asmenį – jau kalba apie teismų reformą. „Tam, kad teisingumas tarnautų ne siauroms grupėms, o visai visuomenei. Nes dabar teisingumas, ta praktika, kuri teismų suformuota per pastaruosius dešimt metų, kelia pasibjaurėjimą.“
Nes dabar Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, vadovaujanti dar vienam parlamentiniam tyrimui dėl galimo neteisėto poveikio politikams, užsimena sulaukusi kelių prokurorų liudijimų, esą teisėsaugininkams buvo nurodinėjama, ką pričiupti, o ko – neliesti.
Nes R. Karbauskis jau kalba ne apie teisėsaugininkų pasitikėjimą Seimu, o apie tai, jog parlamentas negali pasitikėti prokuratūra – dėl to yra priverstas pats daryti tyrimus. Pasisakymą grindžia pavyzdžiais iš žiniasklaidos priemonės, su kuria prieš metus buvo įsitraukęs į kone atvirą kovą.
Taip, dalį šios retorikos galima sieti su vykusia priešrinkimine kova, kurioje prezidento poste viltasi matyti S. Skvernelį. Tą, kuris bent anksčiau „didino teisėsaugos pasitikėjimą Seimu“. Tolesni žingsniai – porinkiminės kovos dalis. Pradedant nuo tuometiniam kandidatui į prezidentus Gitanui Nausėdai prieš antrąjį rinkimų turą išsakyto R. Karbauskio lūkesčio. Arba – pasiūlymo: „Jeigu naujasis prezidentas iš tikrųjų imsis spręsti Lietuvos prokuratūros klausimus, kad tos abejonės, kurios buvo išsakytos žiniasklaidoje apie tai, kad prokurorams buvo daroma įtaka, bylos nutraukiamos, jeigu bus pokyčiai prokuratūroje, mes manome, kad reikia nutraukti visus tyrimus Seime“.
G. Nausėda prieš antrąjį rinkimų turą buvo atsargus. „Esant nepriklausomam prezidentui, patikėkite, tikrai kišeninių prokurorų nebus“, sakė.
Pastarąsias kelias savaites valdantieji turi kitų rūpesčių. Tačiau akivaizdu, jog, išsprendus postų dalybas, prie įtakos per teisėsaugą klausimo bus sugrįžta. Ir belieka viltis, kad prokurorams – diriguojant užsakovams iš Seimo – neteks sėsti prie bylų, iki šiol parlamentinių tyrimų pavidalu didinusių tik politinį kapitalą.
