Nuomonės

2019.06.10 11:05

Ramūnas Bogdanas. Theresa May pagaliau susigraudino – dėl savęs

Ramūnas Bogdanas, apžvalgininkas2019.06.10 11:05

Buvo toks Jungtinės Karalystės premjeras Davidas Cameronas, konservatorių partijos lyderis. Norėdamas numaldyti euroskeptišką savo partijos sparną, jis paskelbė referendumą dėl šalies narystės ES. Pats jis buvo didelis narystės šalininkas ir kažkodėl buvo įsitikinęs, kad dauguma britų nori to paties, kaip ir jis. D. Cameronas – žmogus iš elito. Ir mokykloje, ir universitete jį supo tokie patys, gyvenantys paraleliniame pasaulyje. Apie kitų sluoksnių vargus ar džiaugsmus, lūkesčius ar baimes jie žino tik iš rašytinių šaltinių ir žiniasklaidos, kurią jiems dera skaityti.

D. Cameronas apsišovė ir vietoj to, kad sutelktų savo partiją, pakišo Didžiajai Britanijai galvosūkį, kuris turi vardą „Brexitas“, bet niekas nežino, kaip jį išspręsti. Pats autorius spruko į kaimą ir dabar gamtos prieglobstyje kurpia memuarus.

Vežimą pastatė prieš arklį

Jo vietą partijoje ir vyriausybėje užėmė Theresa May, iki tol šešerius metus dirbusi vidaus reikalų ministre pas tą patį D. Cameroną ir geriau už bet ką kitą žinanti, kad imigracija iš ES šalių nėra katastrofa, kuria gąsdino „Brexito“ šalininkai. Nors buvo pasisakiusi už likimą ES, tapusi premjere Th. May pasižadėjo įgyvendinti „Britanijos žmonių valią“, išreikštą 2016 m. liepos 23 d. referendume. Moteriškė taip norėjo pagyventi Downing street 10 (ten yra premjerų rezidencija), kad ėmėsi darbo, kuris kirtosi su jos ankstesnėmis pažiūromis.

Ir iš karto priskaldė malkų. Visų pirma, ji pati neturėjo daugiaplanių tarptautinių derybų patirties. Ir pati Britanija neturėjo tam pasirengusios komandos, nes seniai poreikio tokioms deryboms nebuvo. Reikėjo laiko sutelkti įvairių sričių specialistus derybininkus, išnagrinėti galimus variantus ir apsibrėžti savo ketinimus.

Nė vieno iš šių punktų neįgyvendinusi, Th. May 2017 m. kovo 29 d. ji laišku į Briuselį aktyvavo ES sutarties 50 straipsnį ir įjungė laikrodį, skaičiuojantį išstojimo datą lygiai po dviejų metų. Prieš pat šį jos sprendimą atsistatydino ilgametis Jungtinės karalystės atstovas prie ES seras Ivanas Rogersas, protestuodamas prieš per ankstyvą laišką. Į jo patarimus iš pradžių pasirengti derybomis su ES premjerė nekreipė dėmesio. Jos planas atsirado tik 2018 m. liepą. Taigi, didžiąją dalį turėto laiko Th. May panaudojo ne deryboms, o savo pozicijos apsibrėžimui.

Lyderystė be žmogiško veido

Stengdamasi pasirodyti tvirta lyderė, ji nuolat kartojo nieko nereiškiantį šūkį, kad „Brexitas“ reiškia „Brexitą“. Vėliau sugalvojo dar kietesnį pareiškimą, kad geriau jokios sutarties, negu bloga sutartis su ES. Ir įšoko su tuo šūkiu kaip nuoga į dilgėles: jį tuoj pasigavo kietosios linijos šalininkai ir rėmėsi jos citata, protestuodami prieš jos planus.

Tada ji nusprendė sustiprinti savo pozicijas parlamente ir ėmėsi priešlaikinių rinkimų. Apklausose konservatoriai atrodė neblogai, tačiau per rinkiminę kampaniją Th. May rūpinosi ne partijos reitingų kėlimu. Ji stengėsi pateikti save kaip stabilumą nešančią lyderę. Kaip pastebėjo britų apžvalgininkai, jai labai pritrūko paprasto žmogiškumo ir charizmos, kalbos ir pasirodymai atrodė lyg kompiuterio sukurti, todėl per rinkimus jai prilipo pravardė May botas. Rezultatai buvo priešingi nei laukta: torių gretos parlamente sumažėjo.

Negebėjimą pajusti situaciją širdimi ji pademonstravo po dangoraižio Londone gaisro, per kurį žuvo 70 žmonių. Atvažiavusi ji pasikalbėjo techniniais klausimais su gaisrininkais, o prie nukentėjusiųjų net nepriėjo. Tai neliko nepastebėta. Žmonės demokratinėse šalyse robotiškų žmonių už lyderius nesirenka.

Savo planą ji triskart nesėkmingai bandė įpiršti parlamentui vietoj to, kad bandytų kartu su visomis politinėmis partijomis rasti priimtiną variantą. Už bet kurį „Brexito“ variantą balsuos tik tie, kurie prisidėję prie jo kūrimo. Th. May buvo pasmerkta, nes reikalavo pripažinti jos asmeninį pasiekimą iš derybų su ES, o ne teikti balsavimui bendromis pastangomis gimusį dokumentą.

Per porą metų įsivariusi į aklavietę, Th. May penktadienį paskelbė pasitraukianti iš partijos pirmininkų. Ji laikinai eis premjerės pareigas iki liepos antroje pusėje bus išrinktas jos įpėdinis. Ta proga ji susigraudino ir nubraukė ašarą. Savęs pagailo – tikrai ne tų, kuriuos palieka dar labiau susiskaldžiusius ir gyvenančius nežinioje.

Įpėdinio rinkimas

Į laisvą konservatorių lyderio vietą, kuri automatiškai reiškia ir premjero kėdę, pretenduoja net 11 kandidatų. Palikimas labai sudėtingas. Th. May turėjo būti premjerė, kuri patvirtinta sutartimi užbaigs pirmąjį išstojimo iš ES etapą. Šito darbo ji neatliko, nes nesurinko daugumos parlamente.

Naujam premjerui uždavinys Nr. 1 – užbaigti šį etapą. ES yra labai aiškiai pasakiusi, kad abiejų pusių parašai jau sudėti, tad derybos yra baigtos, ir nėra ko bandyti vėl jas pradėti iš naujo. Negebėjimas pasitvirtinti suderėtą sutartį yra Jungtinės Karalystės vidaus reikalas, į kurį ES šalys supratingai atsižvelgia ir rodo dėmesį, jau du kartus atidėdamos išstojimo datą.

Dabar Didžiojoje Britanijoje susiklostė tokia padėtis, kad rinkėjai dalinasi ne pagal palankumą partijoms, o pagal priklausymą Likti arba Išeiti stovykloms.

Ir kandidatus galima suskirstyti pagal jų požiūrį į „Brexitą“: 4 pasisako už kietą išstojimą rudenį, be jokių atidėjimų; 3 kalba apie bandymus derėtis, bet nesėkmės atveju pasiryžę kietam išstojimui be sutarties. Reikia pastebėti, kad Bendruomenių rūmai Th. May jau buvo uždraudę išstojimą be sutarties.

Dar 3 kandidatai pasisako už atidėjimą ir prieš kietą „Brexitą“; ir tik 1, turintis minimaliai šansų, kalba apie antrąjį referendumą.

Kadangi tiek daug norinčių vadovauti, konservatorių partija birželio 4 d. sugriežtino atrankos taisykles. Konservatoriai dabar turi 313 vietų parlamente. Anksčiau kandidatui būtų užtekę dviejų Bendruomenių rūmų narių palaikymo, o dabar kartelė pakelta iki aštuonių. Kandidatų registracija paskirta birželio 10 d.

Po to balsuos konservatoriai parlamentarai. Pirmame ture praeinamasis procentas yra 5 proc., arba 16 balsų, antrame ture – 10 proc., arba 32 balsai. Tolesniuose turuose atkris po vieną kandidatą, surinkusį mažiausiai balsų, kol liks du finalistai. Iš jų jau nebe parlamentarai, o apie 120 000 konservatorių partijos narių balsuodami paštu paskutinį liepos dešimtadienį išrinks naują partijos pirmininką.

Naujas premjeras pateks į paralyžiuotą padėtį, ir erdvę jo manevrams galės sukurti tik pakankamai stiprus judesys. Matysime, ar tai bus referendumas, ar priešlaikiniai rinkimai, ar dar kažkas visai nelaukto.

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.