Nuomonės

2019.06.08 11:04

Mykolas Drunga. Laisvės rytmetis

Mykolas Drunga 2019.06.08 11:04

Taip Paryžiaus dienraštis „Figaro“ vadina 1944 m. birželio šeštąją, kada „150 tūkstančių karių, tūkstančiai laivų ir lėktuvų sudarė armadą tam, kad priešą parklupdytų. Išsilaipinimu Normandijoje ir porą savaičių vėliau Provanse šie daliniai smogė Trečiajam Reichui į jautriausią vietą“.

„Po karo susikūrusią „naują pasaulio santvarką ilgai lėmė Jungtinių Amerikos Valstijų pranašumas. Šiandien pasaulis yra multipoliarinis. O į Europą sugrįžo prievarta sunkiai įveikiamo islamizmo forma.

Aišku tai, kad mums visada reikės drąsių žmonių.  Tokių kaip tie, kurie auštant rytui nusileido Normandijos smėlyje ir žodžiui „laisvė“ suteikė naują spindesį“, – rašė Prancūzijos sostinės dešiniųjų laikraštis. 

Dienraščio „New York Times“ pastebėjimu, „kas Portsmute matė, kaip Donaldas Trumpas – tas iš karo prievolės Vietname išsisukinėtojas, autokratų padlaižiautojas, Europos Sąjungos tykojantis griovėjas – prisimena jaunuolius iš Kanzas Sičio ir Sent Polo, atidavusius už laisvę savo gyvybę, tas supranta žodį „aferistas“.

Londono  dienraščio „Guardian“ žodžiais, „būtų ignorantiška teigti, jog šiuo metu Europa nėra susiskaldžiusi. Tačiau tai skilimas, kurį galima įveikti.

Praėjusią savaitę Angela Merkel keliavo į Harvardą ir ten dėmesio vertoje kalboje pabrėžė, kaip svarbu yra neveikti įsikarščiavus ir atsispirti pagundai melą vadinti teisybę, o teisybę – melu“.

„Bet labiausiai A. Merkel ragino žmones būti atviriems pasauliui, ne nuo jo izoliacionistiškai atsiskirti.

Yra istorijos apvertimas aukštyn kojomis, kad 75-erius metus po išsilaipinimo Normandijoje ne Amerikos prezidentas ar britų ministrė pirmininkė, o Vokietijos kanclerė saugo ir įkūnija tas vertybes, dėl kurių pirmųjų kariai 1944 m. šturmavo Europos pakrantes“, – pažymėjo Jungtinės Karalystės sostinės laikraštis.

Kinijos dienraštis „Takungpao“ rašė, jog „75-eriais metais po lemtingos dienos amerikiečiai per šventes bando europiečius prisaikdinti kovai su nauju priešu“.

„Tačiau kol kas tai nelabai pavyksta. Per Šaltąjį karą Europa labai kentėjo. Vašingtonas dabar bando pradėti naują technologinį šaltą kartą ir nuleisti naują geležinę uždangą.

Europa turėtų iš savo istorijos pasimokyti ir nedaryti du kartus tos pačios klaidos“, – teigė Honkongo laikraštis.

Pasak Maskvos dienraščio „Rossiskaja Gazeta“, „niekas negali ginčyti Vakarų sąjungininkų operacijos Normandijoje, tačiau be fronto Rytuose jai nebuvo įmanoma įvykti“.

„Tai, kad Vakarai sumenkina Tarybų Sąjungos vaidmenį per Antrąjį pasaulinį karą, nėra tik istorinis pamiršimas. Tai gerai apmąstyta politika, kuria Jungtinėms Amerikos Valstijoms priskiriamas didžiausias nuopelnas nugalint nacistinę Vokietiją.

Tuo siekiama pakenkti Rusijos kaip Tarybų Sąjungos įpėdinės įvaizdžiui. Jeigu Europoje šiandien valdžioje būtų tokie politikai kaip generolas Charlesas de Gaulle`is, jie tokio dalyko jokiu būdu neprileistų“, – įsitikinęs Rusijos sostinės laikraštis.

Londono „Times“ pritaria, jog „istorinių metinių akivaizdoje nereiktų per daug triumfuoti“. „Juk buvo padaryta ir klaidų. O per mažai dėmesio skiriama ir Raudonosios Armijos, kurios nuostoliai gerokai lenkia Vakarų sąjungininkų muostolius, nepaprastam vaidmeniui“, – teigė Didžiosios Britanijos sostinės laikraštis.

Tačiau ir Maskvos, ir Londono laikraščiui nuo savęs galėtume priminti, kad Antrojo pasaulinio karo pradžioje Hitleris ir Stalinas buvo sąjungininkai, – tai yra labiausiasi pamištamas šio karo istorijos faktas, – kaip ir tai, kad už dalį Raudonosios armijos nuostolių yra kaltas ne kas kitas, o pats Stalinas, liepęs žudyti jam neįtikusius savo karius.

Reno miesto laikraštis „Ouest France“ kėlė mintį, jog „tam, kad pagerbtume vakar dienos herojus, turime šiandien nepasiduodami ginti taiką.

O tai reiškia duoti atsaką grėsmėms, kurios šiandien pasaulį slegia, visų pirma, išprotėjusiam ginklavimuisi. Bet taip pat ir išvietintųjų nevilčiai, Žemės naikinimui, demokratijai grasinančiai totalitarinei dvasiai“. 

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.