Nuomonės

2019.06.11 09:09

Matas Maldeikis. Kaip astrologė Vaiva Europos Sąjungos ateitį būrė

Matas Maldeikis, Seimo nuolatinis atstovas Europos Sąjungoje2019.06.11 09:09

Europos Sąjungos ateitis, nauja daugiametė biudžeto perspektyva, migracija, klimato kaita, dirbtinis intelektas ir pramonės robotizacija – tai tik maža dalis klausimų, atsakymai į kuriuos lems europiečių gyvenimo kokybę artimiausius dešimtmečius.

Diskusijos šiais klausimais pastarosios kampanijos metu vyko visoje Europos Sąjungoje. Galima buvo tikėtis, kad panašūs klausimai susilauks dėmesio ir per praėjusią Europos Parlamento rinkimų kampaniją Lietuvoje, ypač kai visa Europa vieningai sakė, jog tai lemiami bendrijai rinkimai.

Vis dėlto Lietuvoje matėme kažkokį kitą, sunkiai politologiškai apibrėžiamą žanrą.

Daugelio Europos Sąjungos šalių rinkimuose į Europos Parlamentą dominuoja vidaus klausimai, ir tai suprantama. Europiečiai žmonės pragmatiški. Dabartinės kompetencijos Europos Parlamento likimas – būti indikatoriumi to, kas europiečių širdyje, ne protuose. Balsuodami už politikus savo šalyse rinkėjai dažnai būna atidesni, nes mano, kad balsuoja už žmones, kurių sprendimai tiesiogiai lems šalies gyvenimą. Tad ir renkasi atidžiau, rečiau palaiko vadinamuosius populistus.

Tuo tarpu balsuodami Europos Parlamento rinkimuose rinkėjai jaučiasi turintys didesnę galimybę bausti valdantį elitą, rinktis antieuropietiškas jėgas. Mąstoma, kad Briuselis toli, ir didesnių bėdų nepridarys.

Lietuvoje panašią tendenciją prislopina vis dar gyvi postsovietiniai kompleksai („ką užsienietis pagalvos“, „ar užsienietišką kalbą gražiai moka“), tad rinkėjų dėmesys išsisklaido ir žvelgiama tarsi per neskaidrų stiklą, chaotiškai užgriebiant tai vieną, tai kitą detalę.    

Vis dėlto tai, kas Lietuvoje vyko per šiuos Europos Parlamento rinkimus, buvo sunkiai suprantama. Kandidatų pažadai patekus į Europos Parlamentą didinti pensijas, mažinti sąskaitas už šildymą, įvesti bazines pajamas, perkelti parlamento darbą „pas žmones“ demonstruoja nepagarbą tiek valstybei, tiek rinkėjams, tiek patiems sau. 

Statistinis rinkėjas turi teisę menkiau suvokti Sąjungos institucines vingrybes ar realias europinių institucijų kompetencijų ribas. Tačiau girdint tokius kandidatų ar net jau Europos Parlamente dirbusių atstovų pareiškimus apimdavo svetimos gėdos jausmas.

Situacija primena kiaušinio ir vištos alegoriją. Yra klausimas, kas buvo pirma: višta ar kiaušinis, taip ir šioje situacijoje kyla klausimas, kuris kandidatas vertesnis: ar tas, kuris perka balsus pataikaudamas žemiausiems neišprususių rinkėjų instinktams, ar tas, kuris juos gerbia jau vien todėl, kad pateikia realią situaciją ir siūlo iš tiesų įgyvendinamus sprendimus.

Antro pavidalo kandidatų šiuose rinkimuose smarkiai trūko.  

Jeigu vietoje klausimų apie tai, kur link juda Europos Sąjunga ir ką mes galime jai pasiūlyti, rinkėjui yra siūloma astrologės Vaivos įžvalgos, tikrai nežinia, ar iš tiesų galime save vadinti 21 ar bent jau 20 amžiaus europiečiais.  

Kaskart, išlipęs iš lėktuvo Vilniuje, supranti, kad Lietuva yra šalis Dievo užantyje. Laikas čia teka kitaip ir lėčiau. Iššūkiai, su kuriais susiduria Europa, Lietuvoje vis dar skamba egzotiškai ir tolimai. Praėję rinkimai į Europos Parlamentą buvo puiki proga priartinti Lietuvą prie Europos Sąjungos realijų.

Mes ja nepasinaudojome.

 

Paieškos rezultatai

20180218

Įkelk naujieną

Nuotraukos
Nuotraukos
Kelkite nuotraukas tiesiai iš kompiuterio arba spauskite pridėti nuotrauką/as
Nuorodos į audiovizualinę informaciją
Autorius