Nuomonės

2019.06.07 12:37

Indrė Makaraitytė. Valstiečių pirmininkas – ne Karbauskis? Baikit, nejuokaukit

Indrė Makaraitytė 2019.06.07 12:37

Ramūnas Karbauskis jau nebestebina. Gudrus jis politikas, žaidžia, vynioja visus aplink pirštą. Labiausiai stebina jo valstiečiai. Ir Viktoras Pranckietis, ir Rima Baškienė, ir Stasys Jakeliūnas. Jei nebūtų jų, nebūtų ir R. Karbauskio.   

„Socdarbietis“ Gediminas Kirkilas ima jautį už ragų. Gal komisaru jis ir neišvažiuos, tačiau jau beveik atleido kelis valstiečių kadrus. O Ramūnas Karbauskis tik ir kalba, kaip reikia užleisti kelias papildomas pozicijas, nes padėtis Seime pasikeitė.

Kaip  gi pasikeitė padėtis, sunku suprasti, nes Seimo rinkimų dar nebuvo. Nors ir nelaimėjo triuškinamai valstiečiai trijų rinkimų, bet ir nenušlavė jų rinkėjai. Ir jei jau Prezidento, savivaldos ir Europos Parlamento rinkimai yra matas koalicijai performuoti, tai ne R. Karbauskiui reikėtų kepurę nusiimti, o G. Kirkilui.

Betgi yra visiškai atvirkščiai. Koaliciją šokdina ir postus renkasi G. Kirkilas, jo pavyzdžiu seka „tvarkiečiai“ ir svaigsta apie finansų ministro postą. Nors S. Skvernelis purkštauja, R. Karbauskis nuolankiai dalija koalicijos partneriams savo pozicijas.

Nuolankumas koalicijos partneriams – toks naujai atrastas Kultūros komiteto pirmininko bruožas.  

R. Karbauskis atiduoda valdžią?  

Būtų keista, jei taip. Nelogiška ir nereikalinga. Pirma, nėra kam jos atiduoti. Antra, greičiau visgi partijos lyderis nusprendė savo gretose sustatyti arba pastatyti visus į jiems skirtas vietas. Tokia pamokėlė partiečiams kitų rankomis.

Štai paisto V. Pranckietis niekus, R. Karbauskį kritikuoja, nederina pozicijos su juo, su frakcija – lauk jį. Jei neina pats iš Seimo pirmininkų, lauk jį iš partijos. Jei partija bangas kelia, lauk ją iš valdžios. R. Karbauskis gana grubiai atsikratė visų, kurie jį kritikavo arba patraukė į šalį nuo savęs. Net R. Baškienę, kuri šiaip yra vertinama kaip išmintinga ir patyrusi politikė, kuri ieško sutarimo, o ne intriguoja. O kur dar Mindaugas Puidokas, Justas Džiugelis. Rinkiminius sąrašus sudėliojo pats. Vienus pakėlė, kitus nuleido. Pastatė į priekį Šarūną Marčiulionį. Tada – atleido iš pareigų. Vietoje Š. Marčiulionio siunčia Stasį Jakeliūną, o šis kritikuoja V. Pranckietį. Ir taip pasaka be galo...   

R. Karbauskis nestebina. Jis yra partijos pirmininkas, kaip jis supranta, taip jis ir šokdina aplinkinius.

Partija ir frakcija jam – įrankis. Juo labiau, kad partija – jo.

Šokdinimas nebepatinka partiečiams? „Autoritaras, vienvaldis, elgiasi kaip „Agrokoncerne“, – girdėti jau net ne šnypštimas. V. Pranckietis išdrąsėjęs dar toliau žengė – nebenorįs R. Karbauskio matyti kaip partijos pirmininko. 

Klausimas šiuokart vienas – o ką tai sako apie valstiečius? Apie Viktorą Pranckietį? Apie Rimą Baškienę? Apie visus kitus, kurie nepriklauso partijai, bet yra frakcijoje. Toje pačioje, kurią atseit autoritaro kumščiu prilaiko R. Karbauskis. 

Vieni vis dar yra partijoje. O kiti vis dar yra frakcijoje.

Ir bus. Net jei koalicijos broliui G. Kirkilui reikės atiduoti Seimo pirmininko postą. Net jei partija būtų išėjusi iš valdančiosios koalicijos. Net jei V. Pranckietį, kaip ir visus ankstesnius atskalūnus, išmes iš partijos.

Nes Valstiečių ir žaliųjų sąjunga yra ne valstiečių, o R. Karbauskio partija. Ir čia yra ryškus skirtumas tarp kitų Lietuvos partijų ir šios bei dar kelių. Jei visos partijos turi daugybę ydų, lyderių problemų, neskaidrių rėmimų ir panašių dalykų, yra partijos – partijos, ir yra partijos – nuosavybė.  

Valstiečių pergalė Seimo rinkimuose įvyko dėl milžiniškų ilgalaikių R. Karbauskio investicijų ir taip pat brangaus ir  sumanaus viešųjų ryšių sprendimo: imkite du vietoje vieno. Visur – vienas, o čia du – R. Karbauskis ir S. Skvernelis. Ir tie du jau buvo pasodinti į išpurentą dirvą. Serialas „Naisių vasara“, blaivybės festivaliai, nemokamos ekskursijos – juk net dabar jos vyksta, kelialapiai prie jūros, sveikatos patikros autobusiukai. Pinigai regioninei žiniasklaidai. Įdarbinti artimieji ir šeimos nariai.

Viskas – už R. Karbauskio pinigus. Jo partijoje – vos keli, kurie galėjo nors kažkiek prisidėti prie rinkimų, bet kam mesti į katilą vieno viralo šaukštą kitokio? Juk skonis nuo to nė kiek nepasikeis. 

Štai kodėl viskas atsiremia į tai, kas yra patys valstiečiai, o ne kas toks yra R.Karbauskis.

Jau turi būti tam tikro būdo, kad sutiktumei tokiomis sąlygomis eiti į politiką. Juk reikėjo užsimerkti ir nematyti, arba nesuprasti, kaip ši partija veikia. O jei jau vieną kartą užsimerkei, nusileidai, tai antrą kartą galvą pakelti bus sunkiau. Pirma, kaip čia atrodys. Antra, o ką, anksčiau R. Karbauskio būdas ir metodai tiko? Tiko ir tai, kad rinkimų kampanijoje – tik R. Karbauskio pinigai? Tiko, kad partijoje svarbiausiais klausimais balsuojama keliant rankas?

O dabar „Agrokoncerno“ metodai pradėjo nepatikti?

Pažiūrėkime, kurioje vietoje įvyko nesusikalbėjimas. Regis, kad jis įvyksta tada, kai sustatyti į postus ir pareigas partiečiai apšyla kojas, įgyja patirties ir...užsimiršta. Jie užsimiršta, kuo buvo ir kuo tapo. Ir pradeda savarankiškėti, kai tam neturi jokio pagrindo po kojomis.

Bent iki šiol jų visų laukė vienas ir tas pats likimas.

Tokiomis aplinkybėmis kalbėti apie partijos pirmininko keitimą išties yra tiesiog paistalai, nes sprendimus Valstiečių ir žaliųjų sąjungoje priima R. Karbauskis, o ne partiečiai. Jis juk žino, kokius žmones jis pasikvietė į partiją ir ką reikia su jais daryti. Partijoje pirmininkas nesikeis, nebent pats R. Karbauskis nuspręs ir supras, kad su juo valstiečiai Seimo rinkimus pralaimės. Triuškinančiai. Jei R. Karbauskiui dar nenusibodo valdžia, gal jis ir nuspręs, kad geriau dar vienai kadencijai pasisamdyti S. Skvernelį. Ir dabar jau partijos lyderio vaidmeny.

Štai kodėl pabrukęs uodegą S. Skvernelis dairosi posto Europos Komisijoje. Tai jam kol kas vienintelė alternatyva pabėgti nuo R. Karbauskio samdinio grandinės, kuria šis akivaizdžiai mėgaujasi. O S. Skvernelis net nepriklauso partijai.        

O tokių, kuriems svarbiausia dienos naujiena yra asmeninė R. Karbauskio šypsena ar paplekšnojimas per petį, eilėje laukiančių yra ne vienas ir ne du. Ir į V. Pranckiečio vietą tokių rastųsi.  Ir į visas kitas. Ir tie, kurie tai supranta, kol kas net nerizikuoja purkštauti ir darys taip, kad jiems liepiama.