Jungtinės Amerikos Valstijos ir Lenkija artėja prie svarbaus susitarimo. Panašu, kad netrukus mūsų kaimyninėje šalyje gali būti paskelbta apie Trumpo Forto atidarymą. Tai gali įvykti dar šią vasarą, o galbūt rudens pradžioje.
Tiesa, tai nebus tokia karinė bazė, apie kurią kalbėta dar prieš kelis mėnesius. Vargu, ar tai apskritai bus vientisas karinis objektas – greičiau kelios naujos lokacijos Vakarinėje Lenkijoje, kuriose bus reguliariai dislokuojami amerikiečių kariai. Be to, neplanuojama didelio karių kontingento – prie dabar Lenkijoje esančių daugiau nei keturių tūkstančių karių prisijungs dar vienas ar du tūkstančiai.
Nepaisant to, tai reikšmingai keis regiono saugumo situaciją. Donaldo Trumpo administracija garsėja kritika NATO, taip pat svarstymais apie tai, ar amerikiečiai apskritai turėtų likti Aljanse. Tai sukėlė pagrįstų nuogąstavimų, ypatingai regione, kuriame labiausiai jaučiami skersvėjai iš Rusijos. Visgi pastarieji žingsniai rodo, jog Jungtinės Valstijos strateginės laikysenos nekeičia ir talkina sąjungininkams, ypatingai jei jie patys yra pasirengę prie to prisidėti finansiškai. Lenkija anksčiau yra teigusi, kad į bazės vystymą yra pasirengusi investuoti kelis milijardus eurų. Trumpui, nuolatos kritikuojančiam NATO Europos šalis neskiriant pakankamai dėmesio gynybai, tai atrodo priimtina.
Tiesa, vertinant ilgalaikę perspektyvą sunku nepastebėti fakto, jog amerikiečių karių Europoje iš principo mažėja. Šaltojo karo įkarštyje prie žemyno saugumo prisidėdavo iki 400 tūkst. čia dislokuotų karių. Dabar šis skaičius yra apie 6–7 kartus mažesnis. Daugiausiai amerikiečių karių – per trisdešimt tūkstančių – vis dar yra Vokietijoje, šiek tiek daugiau nei 12 tūkst. – Italijoje, panašiai tiek ir Jungtinėje Karalystėje. Tačiau net ir mažesni rodikliai reikšmingi tam, jog parodytų transatlantinių santykių vienybę bei siųstų signalą potencialiems priešininkams, kad bet kokia agresija kainuos labai brangiai.
Tai, žinoma, svarbu ir Lietuvai bei kitoms Baltijos valstybėms, kurios ilgą laiką jautėsi NATO periferijoje. Tarsi esame Aljanse jau penkiolika metų, tačiau retai matėme jį savo akimis. Pastarųjų metų sprendimai, įskaitant ir batalionų dislokavimą, parodė, kad antrarūšių narių nėra. Svarbiausias NATO principas – atgrasymas – veikia sėkmingai.
Bet abejonių dėl ilgalaikio Jungtinių Valstijų įsipareigojimo Europai išliks net ir su Trumpo Fortu. Dar pirmasis JAV lyderis George`as Washingtonas savo garsiojoje atsisveikinimo kalboje pabrėžė būtinybę išvengti „nuolatinių aljansų su užsienio šalimis“; šeštasis prezidentas Johnas Quincy Adamsas įspėjo pasaulio platybėse neieškoti „monstrų, kuriuos reikia sunaikinti“; Woodrow Wilsonas laimėjo 1916 metų rinkimus besididžiuodamas, kad neįtraukė JAV į Pirmąjį pasaulinį karą. Tokia mąstymo tradicija turi gilias šaknis, kurias, noromis ar nenorimis, atgaivino Trumpas, teigdamas, kad pirmiausiai reikia rūpintis savimi, o ne garantuoti saugumą kitiems. Deja, bet šiandien tebėra akivaizdu, jog Europos šalys nėra pasirengusios – o ir nedega noru – prisiimti atsakomybę už save be amerikietiško saugumo skėčio.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.
