Nuomonės

2019.06.01 09:20

Mykolas Drunga. Europa išgyveno!

Mykolas Drunga, apžvalgininkas2019.06.01 09:20

Europos Parlamento rinkimai baigėsi, visi balsai suskaičiuoti, jokių kontroversijų šiuo atžvilgiu nėra, tad galime su Šerbūro miesto Prancūzijoje vietos dienraščiu „Presse de la Manche“ tarti, jog „akyse prieš mus stojasi nauja Europa. 28 šalių narių rinkėjai Europos Parlamentui suteiks gerokai skirtingą pavidalą.

Laikai, kada dvi beveik lygiai gausios frakcijos – Liaudies partijos konservatoriai, iš vienos pusės, ir socialdemokratai, iš kitos – lems svarbius nutarimus, jau galutinai nugrimzdo į istoriją“, – prognozavo Prancūzijos Manšo apygardos laikraštis.

„Rinkimai į Europos Parlamentą pakeitė politinį Europos žemėlapį“, – pritarė ir Ekvadoro verslo laikraštis „Comercio“, toliau aiškindamas taip:

„Du didieji Europos liaudies partijos ir socialistų blokai, galėję ištisus dešimtmečius dalytis valdžia, prarado savo dominuojančią poziciją, o tai rodo, kad politika Europoje juda.

Vis didesniame skaičiuje šalių narių klasiškoji dviejų partijų sistema pradeda trauktis, tad augantis visuomenės įvairumas atsispindi ir parlamente.

Dabar ir liberalai, ir žalieji Europos Parlamente turės stipresnį balsą, tačiau lemiamas dalykas tas, kad europinis modelis galės toliau egzistuoti ir su šiomis jėgomis.

Ir nors ultranacionalistų pozicija stipri, jie negalės sistemos sabotuoti iš vidaus“, – įsitikinęs Ekvadoro dienraštis.

Šią problemą nagrinėja ir Lenkijos sostinės dienraštis „Gazeta Wyborcza“. Anot jo, „daug kam nerimą kelia susiskaldymas naujajame Europos Parlamente: jie baiminasi, kad Europos Sąjunga nebebus pajėgi priimti sprendimų, kadangi tiesiog dirbs per daug frakcijų.

Tačiau tikrovėje kaip tik gali būti priešingai: Europos Parlamente dabar iš tiesų reikės užsiimti tikra politika. Parlamento nariai turės vesti debatus, juose dalyvauti, vieni su kitais ginčytis ir galų gale priimti kompromisus“, – rašė Varšuvos dienraštis.

Amerikos dienraščio „Washington Post“ nuomone, „europietiškųjų rinkimų galutiniai rezultatai aiškiai rodo, kad rinkėjoms ir rinkėjams įgriso dabartinė padėtis. Vieni norėtų grįžti į tariamai rožinę stiprių nacionalinių valstybių praeitį, antri svajoja apie aplinkai draugišką rojų.

Ir vieni, ir kiti pasiuntė įsitvirtinusiems Europos atstovams bei jų institucijoms aiškų signalą, jog jokio „ir toliau taip, kaip ligi šiolei“ negali būti“, – rašė pagrindinis Vašingtono laikraštis.

Rio de Žaneiro dienraštis „O Globo“ irgi teigė, jog „Europos rinkimai parodė, kad žemynas dar labiau susiskaldęs nei anksčiau. Vienoje pusėje yra proeuropietiškos centro jėgos, kurios, nors ir išsaugojo daugumą, bet turi mažiau žaidimo erdvės nei prieš tai.

Kitoje pusėje yra nacionalpopulistai ir radikalūs dešinieji, kurie sustiprėjo, nors ne tiek, kiek tikėtasi.

Po dviejų pasaulinių karų su milijonais žuvusiųjų Europai nevalia ant kortos statyti savo didžiojo susivienijimo. Dėl to visiems demokratams būtina rasti tokį priėjimą prie Europos priešų, kuris leistų juos pažaboti“, – rašė Brazilijos laikraštis.

Kinijos sostinės dienraštis „Huanqiu Shibao“ irgi pažymėjo, kad „Bendrijai bus vis sunkiau jau ir taip opiais klausimais, pvz. dėl branduolinio susitarimo su Iranu, rasti konsensą.

 O sustiprėjus liberalams ir žaliesiems dar prisidės ir naujos ginčytinos temos su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, kurios šiuo metu vykdo aplinkai greičiau nedraugišką politiką.

Kiekvienu atveju Kinija poslinkius Europoje stebės labai įdėmiai. Šis žemynas yra partneris, be kurio negalima apsieiti, ir jo stiprumas tarnauja ir Kinijos interesui, – teigė Pekino laikraštis.

Stambulo dienraščiui „Karar“ kelia rūpesčio tai, kad „geras populistų pasirodymas, tokių kaip V. Orbanas Vengrijoje, Matteo Salvinis Italijoje ar M. Le Pen Prancūzijoje, tikrai turės įtakos Europos Sąjungos politikai. Kitaip būti negali. Europa pajudės daugiau į dešinę.

Įsitvirtinusios partijos prisitaikys tuo, kad priims nutarimus prieš imigraciją. O tai savo ruožtu dar stipriau kaitins rasizmą. Kad išvengtų konfliktų, Europos Sąjunga bus mažiau politiška, joje dominuos prekybos ir ekonomikos klausimai“, prognozavo Turkijos laikraštis.

„21-oje iš 28 šalių narių pakilo rinkėjų aktyvumas, nuo 42,6 procentų iki 51“, – rašė Stokholmo dienraštis „Dagens Nyheter“ ir klausė kodėl: „ar tai dėl klimato krizės, dėl „Brexito“, dėl Donaldo Trumpo ar dėl Vladimiro Putino?“

Kiekvienu atveju, „tai reiškia naują tendenciją“. O tam, kad ji išsilaikytų, „ryšys tarp nacionalinės ir europietiškos politikos turi tapti stipresnis ir ryškesnis. Nebeužtenka, kad rinkėjos ir rinkėjai tik kas penkerius metus sulauktų intensyvios Europos Sąjungos politikos dozės“, – rašė Švedijos sostinės dienraštis.

Frankfurte leidžiamas finansinių naujienų dienraštis „Boersen-Zeitung“ atkreipė dėmesį į tai, kad „po jo triumfo Europos Parlamento rinkimuose Italijos vicepremjero ir dešiniųjų nacionalistų partijos „Lega“ pirmininko M. Salvinio jau nesustabdysi.

Jo siūlymas įvesti 15 proc. vienodo dydžio pajamų mokestį šeimoms ir verslo įmonėms, uždirbančioms iki 50 tūkstančių eurų per metus, valstybei kainuotų 30 milijardų eurų.

Bet M. Salviniui tai nė motais. Jo pareiškimai yra kovos paskelbimas su neprognozuojamomis pasekmėmis ne tik Europos Sąjungai, bet ir pačiai Italijai“, – rašė Vokietijos finansų laikraštis.

Su tuo sutiko ir Karlsruhės dienraštis „Badische Neueste Nachrichten“: „Skolintis tam, kad būtų paskatinta konjunktūra: toks yra M. Salvinio receptas Italijai, taip mąsto ir jo koalicijos partneriai, Penkių žvaigždžių sąjūdis, jau nekalbant apie daugumą italų, kurie nesileis, kad Europos Sąjunga jiems ką nors įsakinėtų“, – tėškė Badeno krašto Vokietijoje laikraštis.