Nuomonės

2019.05.27 10:54

Ramūnas Bogdanas. Ar žuvis pradeda taisytis nuo galvos?

Ramūnas Bogdanas, apžvalgininkas2019.05.27 10:54

Prezidento rinkimų finale turėjome kandidatę, kuri kalbėjo konkrečiai ir nevengė detalių, bei kandidatą, kuris stengėsi neatskleisti savo požiūrio, palikdamas klausytojams pasirinkti jiems tinkamą variantą iš aptakaus kalbėjimo.

Savo nuomonę atėjo išreikšti kiek virš pusės turinčių balsavimo teisę. Antra pusė negalvoja, kad balsavimas yra pilietinė pareiga. Jiems vienodai rodo. Todėl kalbėti apie pilietinę visuomenę dar anksti, nes jos gretose kol kas stovi tik kas antras Lietuvoje.

Nauja kandidatų kokybė

Šiuolaikinė demokratija yra tokia, kad rinkimus laimi tas, kuris pasako, ką nori girdėti dauguma balsuotojų. Kalbėjimas aptakiomis frazėmis tėra švelnesnis populizmo variantas, kiekvienam adresatui leidžiantis tarp eilučių rasti sau priimtiną atsakymą.

Žaidimą dažniausiai laimi žaidėjas, kuris perpranta vidinę žaidimo logiką. Tas, kuris aiškiai dėsto savo poziciją, siaurina savo gerbėjų ratą tikrais bendraminčiais, o kas vyniojasi apie nieko nepasakantį viduriuką, susigraibo viską, kas liko. Taip Gitanas Nausėda susirinko viską, kas liko nuo Ingridos Šimonytės po pirmojo turo, o pastaroji savo laisvu mąstymu, taikliu žodžiu ir asmeniniu žavesiu sugebėjo išeiti už partinių rėmų ir surinko daugiau balsų nei bet kada yra surinkusi ją rėmusi partija.

Jei galiausiai pasirodys, kad G. Nausėda sugebėjo išsiversti su vos ne perpus mažiau lėšų už I. Šimonytę, turėsime patvirtinimą, jog asmeninėmis lėšomis varoma kampanija, veikianti kaip privatus verslas, t. y. racionaliai paskaičiuodama  išlaidas, yra kur kas efektyvesnė už kampaniją, kurią bepigu sukti žinant, kad atplauks dideli partiniai pinigai – tada veikiama kaip iš valstybės biudžeto maitinamoje įstaigoje, kurios temoka išradingai išlaidauti. Tačiau oponentės štabo kelti klausimai kol kas liko neatsakyti, o užtęsta skaidrumo stoka ims trupinti pasitikėjimą.

Paskutiniai debatai ir rinkimų naktis parodė, kad šalies prezidento lygmenyje Lietuva pasiekė naują demokratijos kokybę, kad po rinkimų nebus nusigręžta nuo visko, kas susiję su buvusiu konkurentu ir jo aplinka. Be šito pokyčio valstybė niekada neprieis nei prie institucinės atminties, nei iki gilių, ne vienos kadencijos reikalaujančių reformų tvarumo. Išrinktasis prezidentas ne kartą akcentavo, kaip svarbu yra nenutrūkstanti politinės valios tąsa, pagrįsta parlamentinių partijų įsipareigojimais.

Kokia bus prezidento aplinka?

Liepos mėnesį G. Nausėda įžengs į rūmus Simono Daukanto aikštėje. Prie rūmų visada būna dvaras. Jo sudėties mes nežinome, o būtent patarėjų korpusas ir įgyvendins, ir įtakos naujojo prezidento sprendimus.

Šie rinkimai nepaklibino blogos lietuviškos tradicijos slapukauti. Dar prieš kokius penkiolika metų lietuviai labai nenoriai kalbėdavo apie savo darbą privačiame sektoriuje. Matyt, dėl slepiamų mokesčių ir šešėlinės veiklos.

Ši mada tarsi jau praėjo, bet kandidatų prezidentinė komanda tebelieka paslaptis, lyg pakviestiems į patarėjus po pralaimėtų rinkimų grėstų nemalonumai darbe ir asmeniniame gyvenime. Komandos paviešinimas, tapdamas tradicija, padėtų rinkėjams geriau suprasti, kokio prezidentavimo tikėtis. Iki tokio atvirumo mūsų visuomenė, pasirodo, dar nepribrendusi.

G. Nausėdos didžiulis pranašumas pavertė jį didžiausią pasitikėjimą turinčiu politiku, tačiau pademonstruotas pagarbus santykis su konkurente nesupriešins jo su balsavusiais prieš jį. Jis užsiminė, kad I. Šimonytę matytų kaip premjerę, jei ji būtų partijos narė ir jai vadovautų.

Tai vienas iš nedidelių savo prezidentinės dienotvarkės atskleidimų, kuriame galima įžvelgti siekį stiprinti partijų vaidmenį bei autoritetą. Labai svarbi išrinktojo prezidento žinia, rodanti jo supratimą, kad demokratijos karkasas ir garantas yra veikiančios partinės struktūros, o ne besikartojantys gelbėtojų apsireiškimai.

Tvirta starto aikštelė nėra ramybės uostas

Kitas didelio atotrūkio privalumas yra akivaizdus tautos mandatas, kurio negali ginčyti nė viena parlamentinė partija. Pradėdamas iš labai tvirtos starto aikštelės jis turi tautą už savo pečių, skirtingai nuo valdančių žaliavalstiečių, kurie po trijų pralaimėtų rinkimų bus per silpni jį pasižaboti. Didžiausias galvosūkis Sauliui Skverneliui ir Ramūnui Karbauskiui dabar bus ne santykiai su prezidentu, o tarpusavio santykiai – ar susikibti rankomis, ar pasukti savais keliais.

I. Šimonytės pralaimėjimas po pusantrų metų gali virsti Tėvynės Sąjungos sėkme Seimo rinkimuose. Jos pergalės atveju konservatoriai 2020 m. kėsintųsi sukurti piramidę su atramomis prezidentūroje, Seime ir Vyriausybėje, kam Lietuvos rinkėjai nepritarė per šiuos rinkimus, eliminuodami S. Skvernelį pirmame ture. Tuo tarpu dirbant nuo jų atsiribojusiam prezidentui G. Nausėdai ir turėdama beveik pusę milijono balsų surenkančią I. Šimonytę savo gretose Tėvynės Sąjunga bus pajėgi laimėti, jei nesutrukdys juodosios gulbės ar elementarios kliurkos.

Dar viena galimybė, svarbesnė Lietuvai už ateinančius Seimo rinkimus, kyla iš bent kol kas labai nuosaikios išrinktojo prezidento laikysenos. Jis žada mažiau konfrontuojantį stilių, tam rinkėjai pritaria, todėl dabar teks pateisinti jų lūkesčius, jei norima išlaikyti aukštą palaikymą.

Politika ne vien susikukavimais daroma, ir kartais tenka smarkiai konfrontuoti prieš vienas jėgas, pasitelkus į pagalbą kitas, kad būtų apginti prezidento išpažįstami principai. Dalios Grybauskaitės metais kibirkštys pasipildavo ir viešai, o kiek dar nematomų susidūrimų būta! Ji pateisino savo kaip kovotojos įvaizdį.

Jei G. Nausėda laikysis ramaus taikytojo vaidmens, galbūt po jo prezidentavimo rinkėjai pagaliau praras iliuziją, kad prezidentas viską gali. Beje, su iliuzijomis apie tariamą santarvę politikos verpetuose pavojinga užsiliūliuoti ir esant valdžios viršūnėje. Juk demokratijos jėga yra ne akademiniai debatai, o politinių srovių kovos, kuriose susiformuoja tolesni valstybės žingsniai.

Norisi palinkėti išrinktajam prezidentui G. Nausėdai greitai ir sėkmingai perprasti jo rankose atsidūrusias galias, kad būtų budrus laisvės, demokratijos ir skaidrumo sargas, kurio prisiimtas uždavinys – gerovės valstybės kūrimas. Matysime, ar žuvis gali pradėti taisytis nuo galvos.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt