„Mergaitę reikia pasmaugti iš karto po jos gimimo.“ Ha ha ha ha, skamba vyrų juokas aludėje arba vyninėje. Tas sakinys gali būti pasakytas ir namuose, ypač moterims girdint.
Vedybas Kaukaze organizuoja šeima, dažniausiai neklausdama būsimosios nuotakos nuomonės. Indijoje vedybas irgi organizuoja šeima, bet ten tikslas yra parinkti, kad vienas kitam tiktų, kad susidraugautų. Tik po to vedybos. Kaukaze irgi yra europietiškai krikščioniškų valstybių, Armėnija ir Gruzija – ten tvarka kita. Sakartvele – buv. Gruzija – šeimas iš tikro tvarko moterys. Ten net prezidente moterį išrinko.
„Visą laiką jaučiau, kad esu nulis ir krūvis šeimai. Tėvas mušė visas šeimos moteris iš eilės. Buvo atvejų, kad dukras mėtydavo į sieną. Daugiausiai kliūdavo motinai. Išmušė jai visus priekinius dantis. Giminaičiai iš tėvo pusės į mane žiūrėdavo neslėpdami godumo. Vienas iš dėdžių mane prievartavo. Grasino, jeigu kam nors pasakysiu, tai mane nubaus, o ne jį“, – pasakoja radijo stoties „Svoboda“ korespondentui jauna čečėnė.
Taip ir atsitiko. Kai šeima sužinojo, apkaltino ją „polinkiu į paleistuvystę“. Kaukaze to užtenka, kad būtų nubausta nusikaltėlė, sutepusi genties garbę. Dažniausiai įvyksta „garbinga žmogžudystė“. Labai retai kas nors už tai atsiduria teisme. Dažniausiai tardytojams „nepavyksta“ išaiškinti aplinkybių. Byla pavadinama „savižudybe“ ir nutraukiama.
Šeimos vyrai kontroliuoja visą moters gyvenimą. Išeiti vakare vienai praktiškai neįmanoma, jau nekalbant apie pasimatymą. Negalima važiuoti taksi. Autobusu galima važiuoti tik tada, jeigu juo važiuoja vyresnių moterų.
„Slapta nusipirkau automobilį. Toli nuo namų, kitame rajone, – pasakoja kita. – Brolis, sužinojęs, kad vairuoju mašiną, pradėjo ant manęs šaukti. Turėjau sumeluoti, kad tai buvo ne mano automobilis. Teko jį parduoti, kad nebūtų blogiau.“
Kai kuriose šeimose dukterys neturi teisės pačios kreiptis į savo tėvą. Privalo prašyti, kad brolis tarpininkautų arba – iš bėdos – motina. Draudimai liečia beveik visas gyvenimo sferas: su kuo bičiuliautis, su kuo kalbėtis telefonu, kaip rengtis. Sėstis prie kompiuterio reikia gauti leidimą, ypač prisijungti prie socialinių tinklų.
Pasakoja moteris iš Dagestano: „Motina man pareiškė: tu esi mano nuosavybė, ir galiu su tavimi padaryti, ką tik noriu. Jokių išimčių nebus. O kai tave ištekinsime, turėsi klausyti savo vyro įsakymų. Įsikalk sau į galvą – negali turėti kitokios nuomonės, negu jis.“
Prieš ištekėdama ji turėjo apsilankyti pas ginekologą, o jis – raštu patvirtinti, jog tebeturi mergystę.
„Švarumo“ reikalauja ne tik iš nuotakų. Jeigu jaunikis nekreips į tai dėmesio, šeimyna nebus už jį. Mergystė laikoma labai rimtu dalyku. Laikomasi nuomonės, kad jeigu nuotaka bus „sugadinta“, ji apkrės visus ir pražus gentis.
Šiaurės Kaukazas priklauso Rusijai, bet vedybų formalizavimą Rusijos kodeksas apeina. Ten galioja vietinis kodeksas. Jis neprieštarauja daugpatystei. Jaunutė nepasiskųs, jeigu ją atiduoda seniui, nors ji to nenori. Svarbiau yra šeimos sumetimai arba klanų susitarimas. Civilinės metrikacijos įstaigos registruoja santuoką tik tada, kai gimsta kūdikis.
Santuokos dažniausiai religinės. Mula išduoda vedybų „pažymėjimą“ ir tas dokumentas svarbesnis negu valdiškas. Bet jis išduodamas tik vyrui į rankas. Yra parašyta, kokį jaunikis sumokėjo „kalymą“ (užmokestį) pinigais arba vertingais daiktais. Tai pirkimo dokumentas. Nuotakos parašo jame nėra.
„Tuoj po vestuvių mane išvežė į kaimą, – pasakoja korespondentui viena. Kaip visos, šita irgi maldavo neminėti jos pavardės. – Ten gyvenau pusę metų. Negalėjau atsivežti jokių savų daiktų. Mano pareiga buvo tvarkyti visą namą, gaminti maistą didelei šeimai. Vakare išvalyti visiems batus ir sutvarkyti kiemą. Kartą, kai išėjau į parduotuvę, nepastebėjau, kad iš po mano skarelės išlindo pora plaukų sruogų. Vyras man šūktelėjo, o kai priėjau – smogė. Gatvėje. Praeiviai niekaip nereagavo. Smūgis buvo toks stiprus, kad kelias dienas negalėjau atsikelti. Mano vyras – bokso treneris. Jeigu pradėdavau kalbėti ką nors tokio, kas jam nepatikdavo, tuoj pat nokautas.“
Kai pasiskundė motinai, ta atsakė: „Aš irgi nemylėjau savo vyro, bet reikėjo su juo gyventi. Visi taip gyvena ir negalima to pakeisti.“
Kada šeimai atrodo, jog įvyko kas nors svarbaus, susirenka vyresniųjų taryba: seneliai, tėvai, dėdės, vyresni broliai. Nusprendžia, ką daryti su moterimi, kuri aiškiai prasikalto. Jeigu ji lesbietė, o tokių Kaukaze apstu, išeitys tik dvi: prievarta apvesdinti arba jos „garbinga mirtis“.
Pasakoja: „Brolis atsisėdo greta manęs ir įbruko man į ranką pistoletą. Jis verkė. Manęs prašė, kad nusišaučiau pati. Jis nesugebės. Tada viskas nurims, o šeima pasakys kaimynams, kad aš netikėtai iššoviau.“
