Nuomonės

2019.05.23 15:39

Bernardas Gailius. Kandidatų į prezidentus archetipai

Bernardas Gailius, apžvalgininkas2019.05.23 15:39

Vieno dalyko apie prezidento rinkimus dar nesupratome. Jis praslydo pro akis ir politikams, ir analitikams.

60 proc. rinkėjų norėtų prezidento, kuris būtų ir Ingrida Šimonytė, ir Gitanas Nausėda tuo pačiu metu. Šie žmonės norėtų nebesirinkti, nes jiems pateiktas pasirinkimas nėra lengvas.

Žinoma, dabar abiejų kandidatų šalininkai deda visas pastangas pateikti pasirinkimą kaip lengvą. Bet jis toks nėra.

Pasirinkimas nelengvas dėl paprastos priežasties. Jei sudėtume I. Šimonytės ir G. Nausėdos atspindžius populiariojoje sąmonėje, tai toks, pavadinkime, „Šimonėda“ būtų idealus lietuvis. Jis primintų giliuosius lietuvio dvasios archetipus, kuriuos išskyrė ir ištyrė Juozas Girnius.

Prisiminkime, kaip pats filosofas juos apibūdino: „Rūpintojėlis – lietuvio dvasios žmoniškumo simbolis. Vytis – lietuvio dvasios didvyriškumo simbolis. Pirmuoju kalba lietuvio žmoniška širdis, antruoju – lietuvio ryžtinga valia. Rūpintojėliu lietuvis išreiškia savo skausmą, kad tiek maža širdies pasaulyje, Vytimi – savo ryžtingą viltį ir tikėjimą žmogumi“.

Argi tai neprimena „Šimonėdos“? I. Šimonytės ir G. Nausėdos rinkėjai teisūs: jiems būtų geriausia, jei apskritai nebereikėtų rinktis.

Bet kadangi rinktis vis dėlto teks, tai gal bus prasminga pastebėti, kad I. Šimonytė mums labiau primena apie Vytį, o G. Nausėda – apie Rūpintojėlį. Žinoma, būdami lietuviai abu kandidatai turi ir vienų, ir kitų dvasios bruožų. Bet jų viešieji paveikslai atsiskiria būtent taip.

Puikus visuomenės žvilgsnio į kandidatus pavyzdys yra ši žurnalisto Vaidoto Beniušio citata: „Tai intravertiškesnis kandidatas prieš ekstravertiškesnę. I. Šimonytės komanda bandys parodyti, kad G. Nausėda yra viešųjų ryšių produktas, kai nežinome, ką jis iš tikrųjų galvoja. Savo ruožtu, I. Šimonytę bandoma parodyti kaip nepakankamai solidžią prezidentės postui“.

Visai kaip sakė J. Girnius: Rūpintojėlis be Vyčio – „užguitas“, Vytis be Rūpintojėlio – „brutalus“.

Štai kodėl rinkimai tikrai bjaurūs: Vytis kyla prieš Rūpintojėlį, visiška sumaištis lietuvio dvasioje. Skaudančia širdimi vieną iš kandidatų turėsime atmesti. Bet kartu archetipų įžvelgimas gali ir palengvinti pasirinkimą.

Svarbu suprasti, kad prezidento rinkimų baigtis parodys, kaip mes vertiname politinę padėtį Lietuvoje ir Europoje. Kokių mūsų savybių ir veiksmų reikalauja vidaus ir išorės sąlygos? Ar valstiečių valdžią reikia griauti ir ardyti iki galo, ar galima toleruoti jos dabartinį "nei pakarto, nei paleisto" būvį? Ar šiuolaikinei Europai labiau trūksta širdies ir žmoniškumo, ar valios ir didvyriškumo? Šie klausimai padeda atskirti Vytį nuo Rūpintojėlio. Abu dvasios poliai svarbūs, bet kiekvienas jų turi savo laiką istorijoje.

Simboliškas pavyzdys galėtų būti 1926 m. perversmas, kai, beje, tų pačių valstiečių liaudininkų suformuota vyriausybė įstūmė Lietuvą į politinę krizę. Tuomet Kazys Grinius, kuris buvo labiau Rūpintojėlis, turėjo užleisti vietą Antanui Smetonai, kuris buvo labiau Vytis.

Neverta aklai sekti istorinėmis paralelėmis. Bet jei jaučiame valstybės viduje krizę, kurią reikia įveikti augant ar bent neslopstant išoriniam spaudimui, tai mūsų dvasia ieškos Vyčio. Kita vertus, jei jaučiamės mažai ką galintys aplinkoje pakeisti ir todėl trokštame neprarasti žmoniškumo, ši mūsų nuotaika bus palankesnė Rūpintojėliui.

Kaip yra iš tikrųjų, sužinosime jau netrukus.

Paieškos rezultatai

20180218

Įkelk naujieną

Nuotraukos
Nuotraukos
Kelkite nuotraukas tiesiai iš kompiuterio arba spauskite pridėti nuotrauką/as
Nuorodos į audiovizualinę informaciją
Autorius