Nuomonės

2019.06.04 12:20

Dalia Leinartė. Kur veda „alabamiški“ įstatymai: miestai pilni gyvybės langelių ir kūdikių namų?

Dalia Leinartė 2019.06.04 12:20

Griežti politikų įstatymai prieš abortus arba visiškas jų draudimas toli gražu nėra vien moralinis ir religinis klausimas. „Už gyvybę“ gynėjai sako, kad jie gina „negalintį kalbėti vaisių“ moters įsčiose. Tačiau koks galutinis šimtaprocentinio visų nėštumų išnešiojimo rezultatas? Kieno interesams tarnautų miestai, pilni gyvybės langelių, kūdikių namų ir naujagimių, paliktų nuošaliose gatvėse?

Praeitą savaitę Alabamoje, vienoje iš 50 Jungtinių Amerikos Valstijų, buvo priimtas įstatymas, panaikinantis bet kokią legalaus aborto galimybę. Alabamoje abortas neįmanomas jokiu pagrindu, jokioje nėštumo stadijoje. Nuo šiol gydytojas, atlikęs abortą išprievartautai paauglei, bus teisiamas kaip žmogžudys ir kalės 99 metus. Alabama prisijungė prie kitų 7 ar 8 Amerikos valstijų, kuriose per paskutinius keletą metų abortų įstatymai buvo gerokai sugriežtinti. Vienose jų abortas draudžiamas visais atvejais po dviejų nėštumo savaičių, kitose leidžiamas tik esant motinos mirties grėsmei (ne grėsmei jos sveikatai).

Šių Amerikos valstijų teisinis akibrokštas seksualinės ir reprodukcinės sveikatos srityje iš dalies buvo galimas, nes Jungtinės Amerikos Valstijos, kaip ir Iranas ir Sudanas, nėra ratifikavusios pagrindinės Jungtinių Tautų konvencijos dėl visų formų diskriminacijos moterims panaikinimo (CEDAW). Ši tarptautinė konvencija yra kertinis moterų teises įtvirtinantis dokumentas, kuriam įsipareigojo iš esmės visos pasaulio šalys (189). JT CEDAW nurodo, kad abortai privalo būti legalūs bent keturiais atvejais: incesto, išprievartavimo, grėsmės moters sveikatai ir vaisiaus apsigimimo. Ši rekomendacija privaloma visoms šalims narėms.

Visgi nesureikšminkime keleto JAV valstijų įstatymų leidėjų priimtų normų, nes momento situaciją diktuoja konservatyvi ultranacionalistinė politinė jėga, šiuo metu Amerikoje turinti sprendimų galią. Tikėtina, kad, pasikeitus politinei valdžiai, progresyviai mąstanti Amerikos dauguma pakeis politinę situaciją, o su ja ir retrogradinius moterų seksualinės sveikatos įstatymus. Nėra abejonių, kad arabų šalims būdingi įstatymai neveiks JAV, kurioje federalinė teisė į abortus buvo įtvirtinta dar 1973 metais ir kurioje visišką abortų draudimą palaiko tik 19 procentų amerikiečių. Net 57 procentai amerikiečių neigiamai vertina naująjį Alabamos įstatymą. Kai kurios Amerikos valstijos keičia net savo Konstitucijas, siekdamos negrįžtamai apsaugoti moterų teisę į abortą.

Tačiau daug pavojingiau, kai konservatyvūs politikai (kaip matome iš lietuvių patirties – tiek vyrai, tiek moterys) diegia alabamiškas tradicijas savo neilgametės demokratijos šalyse. Pavyzdžiui, Lenkijoje ir Vengrijoje blokuoti arba pakeisti griežtus reprodukcinės sveikatos įstatymus trūko kritinės pažangiai mąstančiųjų masės. Beje, Lietuvoje taip pat tik 36,3 proc. piliečių mano, kad moteris turi teisę pati apsispręsti dėl nėštumo nutraukimo.

Visose šalyse turtingos ir įtakingos moterys ir šeimos randa modernias ir saugias išeitis, nepriklausomai nuo to, kaip plačiai prieinamos kontraceptinės priemonės ir kokie griežti jų šalių įstatymai abortų atžvilgiu. Tačiau kas gali būti dviveidiškiau, kai valstybė neužtikrina visoms moterims prieinamų ir dotuojamų kontraceptinių priemonių, bet gydytojai verčia išnešioti kiekvieną nėštumą? Kaip šventvagiška yra kalbėti apie seksualinio švietimo žalą mokyklose ir čia pat palikti likimo valiai kūdikio besilaukiančią paauglę?

Kas laukia kūdikių, kurių gimimas (dėl begalės priežasčių) yra nelaukiamas? Praktiškai visose pasaulio šalyse gimdyvė turi galimybę apleisti kūdikį, kurio nenorėjo. Dauguma šalių tam pasiruošusios įvairiausiais būdais, pradedant gyvybės langeliais, kūdikių namais ar įvaikinimu. Ar tai ir yra tas rezultatas, kurio laukiama, uždraudus legalius abortus?

Alabamiški įstatymai programuoja nusikaltimus ir sulaužytus gyvenimus. Jei moterų teisės ir tarptautiniai standartai būtų įgyvendinami realiai, visų pirma valstybės užtikrintų visiems prieinamą, kokybišką šeimos planavimą ir atitinkamo amžiaus paauglių seksualinį auklėjimą. Įstatymai taip pat įtvirtintų pačios moters teisę nuspręsti, kiek ir kada ji nori turėti vaikų. Tai yra kertinės JT CEDAW nuostatos seksualinės sveikatos srityje, parengtos pagal 189 šalių patirtį.

Turime suvokti, kad kiekvienos tėvystės ir motinystės tikslas yra ne naujagimių skaičius, bet gebėjimas užauginti mylimus, laimingus ir sėkmingus vaikus.

Plačiau apie autorę – https://dalialeinarte.com/