Nuomonės

2019.05.24 15:21

Vytautas Keršanskas. ES sankcijos už kibernetines atakas

Vytautas Keršanskas, politologas2019.05.24 15:21

Europos Sąjungos vadovai praėjusią savaitę galiausiai uždegė žalią šviesą sankcijų režimui, kuris būtų taikomas kibernetinių atakų prieš Bendrijos valstybes ar institucijas atvejais. Tai gerokai palengvina, nes depolitizuoja sankcijų taikymo mechanizmą, todėl lieka kur kas mažesnė tikimybė, jog kibernetinės atakos vykdytojams pavyks išsisukti nuo pasekmių.

Nors žodis „atgrasymas“ dažniausiai naudojamas kietojo saugumo srityje, todėl Europos Sąjungos institucijoms vis dar yra gana svetimas, sankcijų režimo įvedimas artėjant Europos Parlamento rinkimams turės atgrasymo efektą. Mat būtent dėl priešiškos įtakos ir poveikio šiems rezultatams šiandien bene labiausiai pergyvena Bendrijos elitas.

Europos Sąjungos sankcijų taikymą kibernetinių išpuolių vykdytojams labiausiai stūmė Jungtinė Karalystė ir Nyderlandai. Jų žvalgybos tarnybos praėjusiais metais atskleidė Rusijos karinės žvalgybos tarnybos GRU vykdytą operaciją, kurios metu bandyta įsilaužti į Hagoje esančios Cheminio ginklo draudimo organizacijos sistemas. Londono ir Amsterdamo iniciatyvą aktyviai palaikė dar šešios valstybės, tarp jų ir Lietuva.

Tiesa, pasiekti 28-ių valstybių sutarimą nebuvo lengva, nes dalis valstybių matė šį instrumentą kaip nukreiptą prieš konkrečias trečiąsias šalis, pavyzdžiui, Rusiją. Kitaip tariant, įvyko tradicinis „vanagiškiau“ bei „pragmatiškiau“ grėsmes iš trečiųjų šalių vertinančių valstybių ginčas. Konsensusas buvo pasiektas, tačiau galutinis sankcijų režimo paketas leidžia pritaikyti baudžiamąsias priemones asmenimis ar kitiems subjektams, bet ne valstybėms, iš kurių kibernetinė ataka įvykdyta. Tad žengtas didelis žingsnis į priekį, tačiau didesniam kibernetinių atakų atgrasymui pasiekti erdvės dar lieka. Nes tokio masto atakas, kurios išties gali pakenkti valstybėms, dažniausiai gali įvykdyti tik subjektai, turintys glaudžias sąsajas su trečiųjų šalių valdančiosiomis struktūromis.

Kaip veiks toks sankcijų režimas kibernetinių atakų atveju? Įvykus išpuoliui, atsakingos institucijos sieks atskleisti jos vykdytojus ir surinkti svarius įrodymus. Jie turės būti pakankami teisme įrodyti sąsajas tarp atakos ir kaltinamo subjekto. Tai padarius, kaltininkas bus įtraukiamas į sankcionuojamų subjektų sąrašus ir jam bus pritaikytos taisyklėse numatytos baudžiamosios priemonės. Dažniausiai tai yra draudimas įvažiuoti į Europos Sąjungos teritoriją ar banko sąskaitų įšaldymas.

Kaip įprasta, tokio pobūdžio atsakas į priešiškas įtakas susiduria su dviem pagrindinėmis dilemomis: kaip atpažinti ir įrodyti tikrąjį kibernetinės atakos vykdytoją bei kaip komunikuoti apie jo sankcionavimą, jeigu – kas yra labai tikėtina – daug reikšmingų įrodymų bus slapta, todėl neviešintina informacija. Nors kibernetinėje erdvėje priešiškiems veikėjams paslėpti savo tapatybę yra daug paprasčiau nei fizinėje, jų atpažinimas vis dėlto yra techninis klausimas. Komunikacijos atžvilgiu svarbus aspektas bus pasitikėjimo sankcionavimo procesu užtikrinimas ir kelių pakopų faktų patikra, kuri turi praeiti ir teismo filtrą.

Dar viena dilema susijusi su tuo, kad kibernetinė erdvė ir leistinas elgesys joje vis dar yra labai gyvų ir greitai nesibaigsiančių diskusijų objektas. Kitaip nei daugelyje kitų sričių, nėra vienareikšmio tarptautinio sutarimo, kas leistina ir kas draudžiama kibernetinėje erdvėje, o tai labai svarbu apibrėžiant veiklą, už kurią gali būti pritaikytos sankcijos. Todėl pats sankcijų režimo įgyvendinimas nebus lengvas procesas. Tačiau jis gali prisidėti prie elgesio kibernetinėje erdvėje taisyklių kūrimo.

Augant kibernetinės erdvės reikšmei valstybių ir visuomenių gyvenime, auga ir su ja susijusių grėsmių nacionaliniam saugumui spektras. Pastaraisiais metais atskleisti kibernetiniai nusikaltimai, dažniausiai labiau ar mažiau susiję su keliomis valstybėmis – Rusija, Kinija, Šiaurės Korėja ar Iranu – skatina Europos Sąjungą vystyti savo kibernetinius pajėgumus. Tačiau techninei plėtrai reikalingas politinis pritarimas, kuris dažnai nėra lengvai pasiekiamas dėl išsiskiriančių Bendrijos narių požiūrių. Šiuo atžvilgiu faktas, kad Europos Sąjungos vadovai galiausiai pritarė kibernetinių sankcijų režimui yra reikšmingas tiek tokių nusikaltimų potencialių vykdytojų atgrasymo, tiek pačios Bendrijos pajėgumų vystymo atžvilgiu.

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.

Paieškos rezultatai

20180218

Įkelk naujieną

Nuotraukos
Nuotraukos
Kelkite nuotraukas tiesiai iš kompiuterio arba spauskite pridėti nuotrauką/as
Nuorodos į audiovizualinę informaciją
Autorius