Lietuvos gyventojai gana palankiai žiūri į Europos Sąjungos integraciją – 45 proc. apklaustųjų remia tolesnį ES vienijimosi procesą. Vis dėlto nemaža respondentų dalis (36 proc.) įsitikinę, kad Europos Sąjungos vienijimosi politika jau nuėjo per toli – jie mano, jog ES politinės galios turėtų būti sugrąžintos valstybėms narėms. Maždaug penktadalis respondentų šiuo klausimu nuomonės neturėjo.
Didžiausi euroentuziastai yra jaunesni (18–49 m.) respondentai. Pagal kitus respondentų demografinius požymius (lytį, išsilavinimą, gyvenamąją vietą, pajamas) nuostatos dėl ES vienijimosi pasiskirsčiusios gana tolygiai – statistiškai reikšmingų skirtumų nėra. Proeuropietišką politiką remia ekonomiškai ir finansiškai sėkmingesni respondentai (palankiai vertinantys šeimos ir Lietuvos ekonomikos pokyčius per paskutinius 12 mėnesių) ir respondentai, savo politines pažiūras priskiriantys dešiniosioms. Pagal apklausos rezultatus ES tolesnės integracijos šalininkai kartu yra ir nuostatos „mažiau valstybės“ šalininkai – jie pirmenybę teikia privačiai, o ne valstybės nuosavybei ir pasisako už mažesnius mokesčius bei didesnę asmeninę atsakomybę už savo gerovę.
Pagal partines preferencijas tarp ES vienijimosi šalininkų yra sąlyginai daugiau Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) rėmėjų, o pagal kai kurias vertybines nuostatas juos būtų galima priskirti liberalams dėl laisvesnio požiūrio į šeimą (pasisako už vienodą paramą visiems, o ne tik tradicinėse šeimose gyvenantiems asmenims) ir moterų dalyvavimo politikoje skatinimą.
Kurią iš šių nuostatų – gilesnės Europos integracijos ar dalies galių grąžinimo Europos Sąjungos valstybėms – parems Lietuvos rinkėjai Europos Parlamento rinkimuose gegužės 26 d.? Netiesioginį atsakymą gali pasufleruoti antrojo prezidentų rinkimų turo kandidatų rinkėjų europinės nuostatos. Abiejų kandidatų į prezidentus rėmėjai linkę palaikyti tolesnį ES vienijimąsi (56 proc. balsuojančių už Nausėdą ir 60 proc. balsuojančių už Šimonytę). Tikėtina, kad būtent Nausėdos ir Šimonytės elektoratas bus aktyvesnis, lyginant su į antrąjį turą nepatekusiųjų kandidatų rėmėjais, taigi proeuropietiškos politinės partijos ir komitetai gali tikėtis daugiau paramos už euroskeptikus.
Vilniaus politikos analizės instituto užsakymu „Baltijos tyrimai“ vasario 15–25 d. atliko reprezentatyvią 18 m. ir vyresnių Lietuvos gyventojų apklausą. Iš viso apklausti 1035 respondentai.
