Nuomonės

2019.05.20 07:49

Dalia Leinartė. Ar tikrai balsavimo dėl pilietybės rezultatą nulėmė rinkėjai?

Dalia Leinartė, Vytauto Didžiojo universiteto profesorė, Jungtinių Tautų CEDAW komiteto narė2019.05.20 07:49

Nors balsavusių „taip“ už dvigubą pilietybę procentas nuo dalyvavusių rinkėjų skaičiaus buvo aukštas – net 73,75 proc., referendumo nuostata nebuvo priimta. Kaip atsitiko, kad dalyvavome referendume, kuris buvo pasmerktas net neprasidėjęs? Priežasčių ne viena. Bet ar Konstitucinis Teismas deramai atsižvelgė į Konstitucijos dvasios primatą prieš Konstitucijos raidę?

Iki pat referendumo dėl dvigubos pilietybės dienos užsienyje gyvenantys lietuviai nuoširdžiai kreipėsi į Lietuvos žmones. Daug mėnesių jie detaliai ir kantriai aiškino savo ir savo vaikų realijas ir problemas, su kuriomis susiduria dėl LR Konstitucijoje įtvirtintos pilietybės nuostatos. Tačiau dauguma atvejų emigrantų komentarai ir prašymai gimtinėje atsimušdavo į vakuumą. Tuo metu, kai užsienyje gyvenantys tautiečiai kvietė ieškoti realių būdų spręsti paties gyvenimo keliamus klausimus, kai kurie šalies gyventojai ir ultranacionalistiniai judėjimai gražbyliavo, kas yra tikresnis lietuvis. Bet ar tikrai balsavimo rezultatą referendume nulėmė rinkėjai?

Po 90-ųjų Lietuvoje buvo paskelbta 14 referendumų. Iš jų septyni neįvyko dėl nepakankamo rinkėjų skaičiaus, o trijų įvykusių referendumų nuostatoms nebuvo pritarta. Per visą nepriklausomos Lietuvos istoriją keturi referendumai buvo laikomi įvykusiais ir Konstitucijos nuostatos pakeistos. Jų metu žmonių pilietiškumas ir aktyvumas buvo milžiniški, nes visi keturi referendumai sprendė valstybės bei tautos gyvenimo klausimus ir buvo gyvybiškai svarbūs visiems Lietuvos gyventojams:

Dėl Lietuvos Respublikos nepriklausomybės (1991 m.)
Dėl buvusios SSSR kariuomenės besąlygiško išvedimo (1992 m.)
Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos priėmimo (1992 m.)
Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje (2003 m.)

Kas gi įvyko su referendumu dėl dvigubos pilietybės?

Dviguba pilietybė yra gyvybiškai ir praktiškai svarbi tik daliai mūsų valstybės piliečių, t. y. gyvenantiems kitose šalyse arba nuolat migruojantiems tarp keleto šalių. Su šiuo teiginiu, žinoma, nesutiktų nacionalsocialistai ir panašių pažiūrų atstovai, kuriems dvigubos pilietybės klausimas yra vien moralinis. Visgi dauginė pilietybė yra tiesiogiai susijusi su kasdienybe tų, kurie gyvena užsienyje.

Iš šios praktinės pusės tiesiogiai dvigubos pilietybės klausimas neliečia visų Lietuvos gyventojų. Rinkėjai, gyvenantys Lietuvoje, referendumą dėl pilietybės natūraliai traktavo kaip nereikšmingą ar / ir ne visai suprantamą. Gegužės 12 d. 52 diplomatinėse atstovybėse užsienyje atstovėję valandą ir daugiau eilėse prie balsadėžių, mūsų tautiečiai išreiškė valią turėti dvigubą pilietybę, nes tai objektyviai diktuoja jų dabartinio gyvenimo realybė. Tačiau Lietuvos miestelių, miestų ir kaimų vyrams ir moterims, kurie net nenutuokia apie Didžiosios Britanijos lietuvių ir jų vaikų kasdienybę, tai natūraliai nėra jų klausimas. Todėl dalis tų, kurie dalyvavo buvusiuose referendumuose, šiame referendume nedalyvavo arba sakė jam „ne“ dėl kelių su sprendžiamu klausimu nesusijusių priežasčių.

Nepaisant to, LR Konstitucijoje pilietybės klausimas patenka į I skirsnį, kuriame nustatomi patys reikšmingiausi valstybės klausimai, tokie kaip Lietuvos demokratiškumas ir narystė Europos Sąjungoje. Šiems klausimams spręsti nustatyta itin aukšta privalomojo referendumo balsų kartelė, t. y. sprendimas laikomas priimtu, jeigu jam pritarė daugiau kaip pusė visų piliečių, turinčių rinkimų teisę.

Taigi, aritmetika paprasta: jei klausimas tiesiogiai liečia visus rinkėjus, jų dauguma ateis balsuoti, jei ne – daugumos nebus. Statistika tai patvirtina. Referendumuose dėl visiems Lietuvos gyventojams gyvybiškai svarbių klausimų dalyvavo tiek rinkėjų: 84,74 proc. – dėl Lietuvos Respublikos nepriklausomybės, 76,05 proc. – dėl buvusios SSSR kariuomenės besąlygiško išvedimo, 75,26 proc. – dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos priėmimo, 63,37 proc. – dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje. Tuo tarpu referendume dėl dvigubos pilietybės dalyvavo tik 52,78 proc. rinkėjų.

Netgi dalis tų, kurie gegužės 12 d. balsavo dėl prezidento rinkimų, referendume dėl pilietybės nedalyvavo. Kitaip tariant, tai, kad pagal Lietuvos Respublikos referendumo įstatymą formaliai dvigubos pilietybės klausimas ir keturi pirmi referendumai traktuojami kaip vienodos svarbos bei reikalaujantys visos tautos dalyvavimo, iš anksto nulėmė referendumo dėl pilietybės baigtį. Žinoma, galėtų būti atvejų, kai pilietybės klausimas referendumo dieną pritrauktų absoliučią daugumą rinkėjų (kaip ir kiti „valstybės“ klausimai), pavyzdžiui, jei spręstume Lietuvos paso pakeitimo Europos Sąjungos pasu klausimą. Tačiau gegužės 12 d. referendumas nebuvo tas atvejis.

Tad kaip atsitiko, kad esminis ir gyvybiškai svarbus klausimas beveik milijonui mūsų vyrų, moterų ir vaikų užsienio šalyse buvo atiduotas spręsti ne jiems patiems ir ne įstatymų leidėjui?

Žalią šviesą formaliam dvigubos pilietybės klausimo sprendimui uždegė Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas. 2017 m. spalio 20 d. Konstitucinio Teismo parengtą išaiškinimą dėl privalomo referendumo dvigubai pilietybei sudaro 116 paragrafų ir daugiau nei 7000 žodžių. Konstitucinio Teismo sprendimas buvo iš anksto aiškus ir be šio teksto. Teismas rėmėsi nuostata, kad Seimas negali pakeisti „pilietybės instituto prigimties ir prasmės“, nes Lietuvos Respublikos Konstitucijos I skirsnio nuostatos, į kurias įeina 12 straipsnis dėl pilietybės, apima kertinius mūsų valstybės pagrindus ir gali būti keičiamos tik privalomuoju referendumu.

Konstitucinis Teismas yra galinga ir bene autoritetingiausia Lietuvos institucija. Suprantama, kad Konstitucinio Teismo nario mandatas įpareigoja teisėjus saugoti Lietuvos Respublikos Konstituciją nuo subjektyvių interpretacijų, galimų politinių manipuliacijų ar neįpareigojančių akademinių vertinimų.

Visgi, ar gali būti, kad klausimas dėl Lietuvos Respublikos piliečių, po 1990 m. kovo 11 d. išvykusių iš Lietuvos ir norinčių gauti Europos Sąjungos arba (ir) Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos valstybių pilietybes bei išsaugoti Lietuvos Respublikos pilietybę, gali būti tolygus keturiems referendumams dėl gyvybinių visos valstybės ir visos tautos gyvenimo klausimų? Galbūt sprendžiant dvigubos pilietybės klausimą buvo būtina atsižvelgti į Konstitucijos dvasią, kuri negali būti izoliuota nuo gyvenimo ir žmonių.

Paieškos rezultatai

20180218

Įkelk naujieną

Nuotraukos
Nuotraukos
Kelkite nuotraukas tiesiai iš kompiuterio arba spauskite pridėti nuotrauką/as
Nuorodos į audiovizualinę informaciją
Autorius