Praėjusią savaitę Rusijos centrinio banko vadovė Elvyra Nabiulina pranešė žiniasklaidai, kad Vakarų šalių sankcijos Rusijai bus taikomos dar bent trejus metus ir kad šalis turi pratintis gyventi šių sankcijų sąlygomis. Iš kur tokios tikslios žinios? Atsakymas paprastas – centrinio banko vadovė gerai žino nuotaikas Kremliuje, todėl šis jos pareiškimas pirmiausiai reiškia tai, kad artimiausioje ateityje Vladimiras Putinas savo politikos keisti neketina.
Praėjusią savaitę Rusijos centrinio banko vadovė Elvyra Nabiulina pranešė žiniasklaidai, kad Vakarų šalių sankcijos Rusijai bus taikomos dar bent trejus metus ir kad šalis turi pratintis gyventi šių sankcijų sąlygomis. Iš kur tokios tikslios žinios? Atsakymas paprastas – centrinio banko vadovė gerai žino nuotaikas Kremliuje, todėl šis jos pareiškimas pirmiausiai reiškia tai, kad artimiausioje ateityje Vladimiras Putinas savo politikos keisti neketina.
Tai – nelinksma žinia tiems, kurie yra pašiurpę nuo dabartinės Rusijos politikos, tačiau dar liūdniau tampa suvokus, kad keisti savo politiką V. Putinas jau vargu ar gali. Kada nors istorijos vadovėliuose antrojo Rusijos prezidento veikla bus pateikiama kaip pavyzdys situacijos, kai politikas tampa savo veiksmų įkaitu. Kaip tai įvyko?
Pradėsiu nuo to, kad bet kuri valdžia turi nuolat rūpintis savo legitimumu, t.y. tuo, kad piliečiai ją pripažintų ir jai paklustų. Pirmąsias dvi prezidentavimo kadencijas V. Putinas savo valdymo legitimumą grindė tuo, kad buvo įveiktas XX amžiaus paskutiniojo dešimtmečio chaosas, prasidėjęs išnykus Sovietų Sąjungai kaip valstybei, kad ėmė gerėti eilinių žmonių gyvenimas. Taip jau laimingai susiklostė, kad V. Putinui pradėjus prezidentauti, ėmė augti naftos ir dujų kainos. Pinigai tiesiog byrėjo kaip iš dangaus, todėl net 2008–2009 metų pasaulinės krizės rusai beveik nepajuto.
Rusų analitikai beveik vieningai pripažįsta, kad jei būtų nėjęs į prezidentus trečiajai kadencijai, V. Putinas būtų įėjęs į Rusijos istoriją kaip vienas sėkmingiausių jos vadovų. Dabar aišku, kad į tokį vertinimą jis pretenduoti jau negalės. Po 2012 m. prezidento rinkimų nemaža rusų visuomenės dalis pasijuto apgauta, V. Putino reitingai buvo apie 30 proc., o čia ir ekonomika pradėjo lėtėti.
Reikėjo ieškoti kitų būdų savo valdžiai pateisinti ir čia buvo panaudotas rusų ilgesys tiems laikams, kai Sovietų Sąjunga buvo galinga valstybė, juolab kad tos buvusios didybės ilgisi ir pats V. Putinas. Kremliaus propagandistai greitai sukūrė įvaizdį Rusijos, kuri iki šiol klūpojo ant kelių, tačiau dabar atsistojo ir užims jai deramą vietą pasaulyje. Didžiausi to Rusijos parklupdymo kaltininkai yra Amerika ir NATO, kurie nesidžiaugia Rusijos stiprėjimu ir toliau stengiasi ją žlugdyti.
Taigi propagandos konstrukcija aiški – Rusija atsigavo, tačiau Vakarai dėl to tik agresyvėja. Piliečių sukilimas prieš korumpuotą valdžią Ukrainoje buvo panaudotas kaip įrodymas, kad tai Vakarų šalių, ypač Amerikos, darbas, o po Ukrainos ateis ir Rusijos eilė. Šiuo metu daugybė rusų nuoširdžiai tiki, kad Ukrainoje Rusija kariauja su Amerika. Kaip netikėsi, jei pats V. Putinas Ukrainos kariuomenę yra viešai pavadinęs NATO pulkais.
Kaip mums bebūtų keista, tačiau Kremliaus propagandistai savo tikslus pasiekė ir nesunkiai. V. Putino režimas dabar turi aiškų savo buvimo pateisinimą – Rusija yra puolama, NATO artėja prie šalies sienų, tačiau V. Putino dėka prieš šį puolimą atsilaikoma, o Rusija vėl tapo viena svarbiausių pasaulio politikos veikėjų. Ar įmanoma, kad tokio puolimo prieš Rusiją akivaizdoje V. Putinas keistų savo politiką ir imtų nusileisti agresyviems Vakarams? Kaip jis atrodytų akyse tų rusų, kurie vėl pradėjo didžiuotis savo šalimi kaip supervalstybe?
Tačiau kiekviena lazda turi du galus. Viena vertus, Kremlius sukūrė Rusijos, kaip apgultos tvirtovės, įvaizdį, nes jo reikėjo savo režimui pateisinti. Kremliaus propagandistai turėtų džiaugtis dėl Rytų Europoje dislokuojamos sunkiosios karinės ginkluotės, nes tai bus dar vienas įrodymas eiliniams rusams, kad NATO artėja prie jų šalies sienų. Kitas lazdos galas reiškia tai, kad apgultos tvirtovės įvaizdis daug kainuoja, o Rusijos ekonomika lėtai, bet užtikrintai smunka.
Prognozės nelinksmos – atsitraukti ir taikytis su Vakarais V. Putinas negali, nes karinės psichozės apimtoje visuomenėje tai reikštų jo politinę mirtį. Pasitraukti iš posto taip pat negali, nes jo lauktų ne viena baudžiamoji byla. Norėdamas išlikti valdžioje, jis turi toliau gąsdinti rusus Vakarų agresija prieš Rusiją, o Vakarus gąsdinti branduoliniu ginklu. Šiame žaidime jis jaučiasi kaip žuvis vandenyje.
Komentaras skambėjo per LRT Radiją.
