Nuomonės

2019.05.13 13:50

Ramūnas Bogdanas. Prezidento rinkimai: Ukraina ir Lietuva

Ramūnas Bogdanas, apžvalgininkas2019.05.13 13:50

Neseniai Ukrainoje baigėsi prezidento rinkimai, kuriuos antrame ture užtikrintai laimėjo Vladimiras Zelenskis. Ukraina šiandien mums yra kaip skydas, sugeriantis į save Rusijos agresiją. Lietuviai linkę žiūrėti į šią mums artimą šalį kaip į bandančią eiti mūsų sėkmės pėdomis.

Pasigirsta abejonių, ar sugebės ukrainiečiai padaryti tai, ką sugebėjo Lietuva – priartėti prie vakarietiškų standartų ir tapti ES bei NATO narėmis.

Palyginę populiariausių kandidatų trijulę į prezidentus trejybę abejose šalyse, pamatysime, jog ne taip labai skiriasi Lietuvos ir Ukrainos visuomenės.

Pradėkime nuo lietuviškuose reitinguose ilgiausiai lyderiavusio Gitano Nausėdos. Jo atitikmuo Ukrainoje – V. Zelenskis, išrinktas prezidentu. Abu yra žmonės iš ekrano, niekada neveikę politikos lauke ir neturintys patirties šioje srityje. Vienas seriale vaidino prezidentą, kuris nepakenčia korupcijos ir realiai prieš ją kovoja. Kitas nuolat rodėsi laidose, ramiu balsu ir paprastais žodžiais aiškindamas savąsias ekonomines bei finansines tiesas, ir taip sukurdamas televizinį įvaizdį žmogaus, kuris problemas sugebėtų spręsti neisterikuodamas ir nesiblaškydamas.

Abu ekranų kandidatai stengėsi, kad rinktų ne juos, o jų įvaizdį, todėl nė vienas nieko konkretaus savo rinkėjams nežadėjo ir vengė aiškiai atskleisti savo požiūrį konkrečiais aktualiais klausimais, kad patenkindami vieną gerbėjų dalį, nenuviltų kitos. Lai žmonės patys iš įvaizdžio atsirenka, kas jiems prie širdies. Kaip matome, tai veikia ir Ukrainoje, ir Lietuvoje.

Antrąja reitinguose ilgiausiai laikėsi Ingrida Šimonytė. Net pagal lytį ji turi atitikmenį Julijos Timošenkos asmenyje. Abi yra buvusios ankstesnėse valdžiose: viena – kaip finansų ministrė, kita – kaip premjerė. Niekas neneigia abiejų patirties ir sugebėjimo vadovauti, abi turi neginčijamą charizmą.

Šioms politikėms dalis tautos linkusi atleisti už tai, dėl ko kitiems neatleidžiama. Andrius Kubilius yra prakeiktas už nurėžtas pensijas ir atlyginimus (nekalbėsiu čia apie kaltinimų pagrįstumą), tačiau šią operaciją vykdžiusiai jo kabineto finansų ministrei nemaža dalis rinkėjų skelbia nuodėmių atleidimą.

J. Timošenka prasuko ne vieną dujų aferą su Rusija, net buvo nuteista už padarytą žalą Ukrainai, kai pasirašė įsipareigojimus dėl dujų su Vladimiru Putinu. Prezidentą Viktorą Janukovyčių ukrainiečiai nuvertė, o Julijai dalis rinkėjų leido pabandyti vėl vairuoti Ukrainą. Julija liko trečia.

Dar vienas sutapimas kandidatų į prezidentus trejybėje – aukštas pareigas einantis politikas. Petro Porošenka turėjo gerokai laisvesnes rankas naudotis administraciniu resursu, negu premjeras Saulius Skvernelis, kuriam nuolat teko aiškintis, ar jis reiškiasi kaip premjeras, ar kaip kandidatas į prezidentus. Abu dalino pažadus, abu rodė į nuveiktus darbus kaip į savo, nesukdami galvos dėl autorystės.

P. Porošenkos nuopelnai dėl tomoso Ukrainos bažnyčiai ar dėl kariuomenės atkūrimo nublanko rinkėjų akyse prieš jo neryžtingumą kovoje su korupcija. Lietuviškas jo atitikmuo didelę dalį balsų renka būtent dėl pažadų  pravėdinti susigulėjusius valdžios ir verslo patalus, nors jį į premjerus pasisamdęs, o dabar dar aukščiau stumiantis Ramūnas Karbauskis yra politikas milijonierius.

Rusijos dėmuo

Ir Lietuva, ir Ukraina turi problemišką kaimyną Rusiją. Tad kaip be jos rinkimuose? Pulti jai į glėbį neragino nė vienas iš kandidatų abiejose šalyse. Mat liktų už borto, nes dauguma rinkėjų pabijotų būti nusmaugti rusiškos meškos. Atviros meilės neišsakysi nei Rusijos agresiją patyrusioje Ukrainoje, nei ES sankcijas palaikančioje Lietuvoje.

Todėl pateikiama švelnesnė gerinimosi forma, neva galinti atnešti begalinės naudos ir amžiną draugystę. Tačiau didelio palaikymo skleidžiamoms nuotaikoms nesulaukė nei prorusiškų partijų kandidatai Ukrainoje Jurijus Boiko ir Aleksandras Vikulas, propagavę dialogą ir kompromisus su separatistais, nei komisaras Vytenis Andriukaitis, raginantis atkurti ryšius su Rusija (nors dirba Europos Komisijoje, kuri dėl agresoriaus laikosi griežtos pozicijos, suformuluotos Vadovų Taryboje). Ir Lietuvoje, ir Ukrainoje rinkėjai suvokia, kad atlaidumas V. Putino režimui yra popieriuke suvyniota kapituliacija.

Ir ukrainiečiai, ir lietuviai matuoja lyderį tais pačiais trimis kriterijais: veidas iš tv ekrano, asmenybės žavesys ir valdžios aureolė. Tik matuojama skirtingomis proporcijomis.

Taigi, palyginus labiausiai žmonių remiamus kandidatus matosi, jog Lietuvos ir Ukrainos visuomenės yra galbūt net dar panašesnės savo nuotaikomis ir svajonėmis, negu atrodytų iš pirmo žvilgsnio.

Paieškos rezultatai

20180218

Įkelk naujieną

Nuotraukos
Nuotraukos
Kelkite nuotraukas tiesiai iš kompiuterio arba spauskite pridėti nuotrauką/as
Nuorodos į audiovizualinę informaciją
Autorius