Nuomonės

2019.05.06 15:09

Dalia Leinartė. Reprodukcinė sveikata – pagal tarptautinius standartus, o ne patriarchalines klišes apie moteris

Dalia Leinartė, Vytauto Didžiojo universiteto profesorė, Jungtinių Tautų CEDAW komiteto narė2019.05.06 15:09

Išsivysčiusioje šalyje šiandien gimusi mergaitė gali sulaukti savo 100-ojo gimtadienio. Tai lemia ne tik aukštas pragyvenimo lygis, bet ir sveikatos normos, atitinkančios tarptautinius standartus. Lytinė ir reprodukcinė moterų sveikata nėra išimtis.

25 proc. pasaulio gyventojų gyvena šalyse, kuriose įstatymai griežtai riboja reprodukcines moterų teises ir galimybę pačioms spręsti, kiek ir kada jos nori turėti vaikų. Lotynų ir Centrinė Amerika bei dauguma arabų šalių čia liūdnai pirmauja. Tai regionai, kuriuose valstybės priima labiausiai moterų reprodukcines teises ribojančių įstatymų. Kai kuriose jų nėštumą leidžiama nutraukti dėl keturių arba tik dėl vienos iš keturių priežasčių: incesto, išprievartavimo, didelės vaisiaus deformacijos arba grėsmės moters gyvybei.

Septyniose Lotynų Amerikos šalyse abortai yra kriminalizuoti visais atvejais, tai yra moteriai įkalinimas gresia net patyrus savaiminį persileidimą, taip pat gydytojui, atlikusiam abortą, ir net asmenims, žinojusiems apie įvykį, bet nepranešusiems atitinkamai institucijai.

Salvadore bet koks ankstyvas nėštumo nutraukimas traktuojamas kaip žmogžudystė, nes, pagal 1999 m. šalies Konstituciją, žmogaus vaisiaus užmezgimas prilygintas gyvybei. Moterys, atlikusios abortą net po patirtos seksualinės prievartos, taip pat kali 30 ir daugiau metų. 2016 m. Salvadoro nacionalinė konservatorių sąjunga teikė įstatymo projektą, siekiantį įteisinti 50 m. įkalinimą už atliktą abortą.

Tuo pat metu Salvadore fizinio ir seksualinio smurto prieš moteris skaičiai yra stulbinami. Čia kiekvieną dieną dėl seksualinės prievartos nėščios tampa 69 mergaitės. 2015 m. šalyje buvo nužudytos 475 moterys, kurių mirties priežastis buvo jų lytis. Argentinoje per paskutinius penkerius metus kasmet apie 3000 mergaičių iki 15 m. išnešioja ir gimdo jas išprievartavusių vyrų kūdikius. Nors 2012 m. šalyje buvo legalizuoti abortai išprievartavimo atveju, tačiau įstatymas iš esmės negalioja.

Abortų kriminalizavimas Lotynų ir Centrinėje Amerikoje skatina moteris ir merginas žalojančias praktikas. Mirtina moterų ir merginų nėštumo baime naudojasi farmakologinės firmos. Jos prekiauja ne kontraceptinėmis piliulėmis, bet vienkartinėmis (kartą per mėnesį) hormoninėmis injekcijomis, kurios veikia kaip kontraceptikas, bet skatina auglių atsiradimą.

Pasaulyje kasmet atliekama apie 25 mln. nelegalių abortų ir kiekvienais metais dėl jų miršta apie 47 tūkst. moterų ir mergaičių. Tai nėra vien Lotynų ar Centrinės Amerikos praktikos. Šiaurės Airijoje reprodukcinę moterų sveikatą vis dar reguliuoja 1861 m. priimtas įstatymas, draudžiantis abortus bet kuriuo atveju. Pasiturinti airė išgali laiku nuvykti į Angliją ieškoti pagalbos, bet sunku įsivaizduoti tai galint padaryti trijų vaikų mamą, nepilnametę ar neįgalią airę.

Šiuolaikinės medicinos sąlygomis visiškas abortų draudimas reiškia, kad net anksti diagnozavus vaisiaus deformaciją ir žinant, jog gimęs kūdikis neišgyvens arba gims su žymiais sveikatos sutrikimais, moterys Šiaurės Airijoje, Maltoje yra priverstos visiškai išnešioti vaisių ir gimdyti. Tarptautinė teisė tai laiko viena iš kankinimo formų.

Vidurio Europos šalys ir jų katalikų bažnyčios taip pat nuolat siekia visiško abortų uždraudimo. Lenkijos ultrapatriotai ypač susikoncentravę į šį klausimą. 2016 metais, kai dėl masinių protestų buvo sustabdytas visiškas abortų kriminalizavimas, valdžia pradėjo kurti „erdves be abortų“, kuriose nėra jokios moterims reikalingos pagalbos. Lenkijos ginekologai taip pat aktyviai naudojasi jiems suteikta vadinamąja sąmoningo pasirinkimo teise, kuomet jie gali atsisakyti atlikti legalų abortą dėl savo įsitikinimų. Vengrijos politikai taip pat sistemingai siaurina reprodukcines moterų teises. Nors formaliai abortai nėra uždrausti, tačiau 2012 m. šalies Konstitucija žmogaus vaisiaus užmezgimą prilygino gyvybei ir tiesiogiai atvėrė kelią visiškam abortų kriminalizavimui.

Paskutinis akibrokštas dėl reprodukcinių moterų teisių suvaržymo globaliu mastu įvyko praeitą savaitę Niujorke. Amerika vetavo Generalinės Asamblėjos rezoliuciją dėl seksualinės prievartos karinių konfliktų metu ir reikalavo išbraukti sakinį dėl seksualinės ir reprodukcinės sveikatos priemonių prievartos aukoms. Rezoliucija buvo priimta balandžio 23 d. ir joje nebeliko nuostatos, kad karinio konflikto metu seksualinės ir reprodukcinės sveikatos klausimai moterims dažnai yra vieni svarbiausių. Tai ypatingai aktualu šiais laikais, kai moterų prievartavimas yra naudojamas kaip ginklas ir etninio valymo priemonė karinių konfliktų metu. Tarptautiniai komentatoriai prilygina šį JAV administracijos žingsnį principams, kuriais vadovaujasi arabų, Lotynų Amerikos ir kai kurios nacionalistinės Vidurio Europos vyriausybės.

Griežti reprodukcinės sveikatos įstatymai turi nevienodų pasekmių skirtingoms moterų grupėms. Turtingoms Lotynų ir Centrinės Amerikos, Lenkijos, Vengrijos ar Amerikos pilietėms prieinamos kokybiškos paslaugos ir modernios kontraceptinės priemonės, net jei oficialiai jos ribojamos. Tačiau politikai privalo atsižvelgti į įvairias moterų grupes ir į skirtingas jų situacijas. Jie privalo įteisinti tai, kas realiai gerina visų moterų gyvenimą, nepriklausomai nuo jų socialinės ir ekonominės padėties.

Tad kai Lietuvoje vėl bus reikalaujama drastiškai siaurinti reprodukcines moterų teises, politikai turėtų galvoti apie tokių įstatymų padarinius. Klišės apie pagrindinę moters pareigą – vaikų gimdymą – gali gerai skambėti Saudo Arabijoje, bet ne Europos Sąjungoje.

Populiariausi