Nuomonės

2019.05.02 11:18

Vytautas Keršanskas. Rusija ir Kinija prieš Vakarus: kartu ar atskirai?

Vytautas Keršanskas, politologas2019.05.02 11:18

Rusijos ir Kinijos strateginei partnerystei skiriama vis daugiau dėmesio. Dėl partnerystės apimties ir stiprumo iš esmės yra pasidalinta į dvi pozicijas. Viena stovykla teigia, kad Maskva ir Pekinas sutaria geriausiai nuo pat praėjusio amžiaus vidurio. Kita pozicija atstovauja skeptiškesnę nuomonę, kad nepaisant abiejų bendro nusiteikimo prieš Vakarus ir ypač JAV, tarpusavio iššūkiai santykiuose vis dėlto ima viršų. Argumentų turi tiek viena, tiek kita pusė, todėl verta į tai pažvelgti giliau.

Zbigniewas Brzezinskis Rusijos ir Kinijos partnerystės grėsmę JAV, taigi ir bendrai Vakarams, vertino rimtai. 2017-aisiais, likus metams iki jo mirties, apmąstydamas grėsmes Amerikos nacionaliniam saugumui jis teigė, kad „pats pavojingiausias scenarijus būtų didžioji Kinijos ir Rusijos koalicija, suvienyta ne bendros ideologijos, bet panašaus nuoskaudos jausmo“. Ta nuoskauda – Vakarų dominuojama, todėl joms neteisinga tarptautinė sistema.

2016-aisiais Rusija tapo didžiausia Kinijos importuojamos naftos tiekėja, aplenkdama iki tol karaliavusią Saudo Arabiją. Prieš penkerius metus tarp Maskvos ir Pekino buvo sudarytas trisdešimties metų gamtinių dujų kontraktas, vertinamas 400 mlrd. JAV dol., o šiuos įsipareigojimus lydi didžiuliai infrastruktūriniai projektai Tolimuosiuose Rytuose.

Rusijos ir Kinijos partnerystė karinėje srityje taip pat išsiplėtė. 2017 m. liepą jos pirmą kartą vykdė bendras laivyno pratybas mūsų kaimynystėje Baltijos jūroje, o pernai Kinijos kariai pirmą kartą dalyvavo kasmetinėse Rusijos pratybose „Vostok“. Auga ir tarpusavio prekyba karinės pramonės srityje.

Neabejotinai aukštų dvišalių vizitų skaičius taip pat parodo, kiek valstybės svarbios vienos kitoms. Dabartinis Kinijos prezidentas Xi Jinpingas Maskvoje lankėsi daugiau, nei bet kurioje kitoje pasaulio sostinėje. Per šešerius metus jis su Rusijos prezidentu matėsi 27-is kartus ir šiemet planuojamas dar vienas vizitas. Norą šiuos ryšius išlaikyti parodo ir savotiškas diplomatinis gestas: Vladimirui Putinui buvo įteiktas pirmasis Kinijos „draugystės“ medalis, o Xi Putiną pavadino savo „geriausiu, artimiausiu draugu“.

Vis dėlto, viskas nėra taip sklandu. Nepaisant augančių prekybos ir investicijų mastų, Rusija Kinijai nėra tokia pat svarbi kaip Kinija Rusijai, t. y. nors Kinija yra pagrindinė Rusijos prekybos partnerė, Rusija Kinijai nė nepatenka į pagrindinį dešimtuką. Kitas įvardijamas iššūkis – augančios grėsmės Kinijos investuotojams Rusijos rinkoje, kurią kai kurie jau dabar vadina per daug „toksiška“ ir nesiryžta rizikuoti.

Yra du esminiai skirtumai tarp šių dviejų valstybių. Kinija yra auganti galia ir ji siekia perkurti pasaulį pagal savo taisykles. Rusijos galia, vertinant kitų didžiųjų galių kontekste, mažėja, o tai transformuojasi į vis destruktyvesnį jos elgesį – negebant perkurti žaidimo taisyklių pagal save, ji siekia jas sabotuoti, griauti ar tiesiog trikdyti sklandų veikimą.

Tai iš dalies yra pagrindas ir Maskvos–Pekino strateginės partnerystės skeptikų pozicijai. Kinijai projektuojamas dar didesnis jos įtakos globalioje ekonomikoje beigi politikoje augimas pastato ją į strategiškai perspektyvesnę poziciją, kuri leidžia bent dalinai diktuoti partnerystės sąlygas – investuoti į santykius tiek, kiek jie naudingi jai, nebūtinai abipusiškai. Maskvai, kuri dar prieš tris dešimtmečius buvo ta antroji pasaulio supergalia, tokia santykių būsena nėra priimtina.

Tad kiek ilgalaikė Maskvos ir Pekino partnerystė nustatyti sunku. Tačiau neabejotina, kad trumpuoju ar vidutiniu laikotarpiu jos turi gana aiškiai vienijantį faktorių – siekį, nors ir skirtingomis priemonėmis, didinti savo pasaulinę įtaką ir galią Vakarų, visų pirma JAV, sąskaita. Todėl augantis Rusijos ir Kinijos bendradarbiavimas, pasireiškiantis daugelyje, bet ypač ryškiai matomas saugumo srityje, yra strateginis iššūkis Vakarams. Kinijos investicijos, 5G plėtra, kultūrinė įtaka tokiame kontekste nusišviečia kiek kitomis spalvomis, nes tai neapsiriboja vien tik nacionalinio saugumo klausimais – o taip pat yra ir platesnis iššūkis Vakarams bei nusistovėjusiai tarptautinei tvarkai.

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.

Populiariausi