Nuomonės

2019.04.26 15:29

Rima Urbonaitė. Įstatymų paskirtis politikų akimis

Jau ne pirmą kartą stebime, kai politikai, vos išvydę viešojoje erdvėje ryškiau nušviestą vieną ar kitą probleminę situaciją, imasi be pasirengimo, be išankstinių diskusijų su ekspertais, siūlyti sprendimus. Kartais stebime ir konkrečių situacijų padiktuotus siūlymus, kas galbūt gali atrodyti ir teisinga, bet įstatymų individualizavimas, selektyvumas tikrai nėra gerieji teisėkūros principai.

Šią savaitę Viktoras Pranckietis rėžė iš peties – drausime nėščiosioms vartoti alkoholį. Čia jau net ir ne sveikatos specialistui aišku, jog nėščiųjų alkoholio vartojimo problema yra opiausia ten, kur jokie draudimais grįsti įstatymai negelbės. Taip, problema rimta, bet ji susijusi su socialinėmis problemomis, su švietimo klausimais.

Sunku net ir įsivaizduoti, kaip tokį draudimą įvedus, būtų įmanoma užtikrinti kontrolę. Panašu, jog moteris turėtų kiekvieną mėnesį gauti medikų pažymą, jog nesilaukia, kad galėtų ramiai išgerti vyno taurę. O jei gydymo įstaigoje jau atsiranda įrašas apie nėštumą, tai gal bus kontrolieriai, kurie galės ir į namus pasibelsti, jog patikrintų, ar nėra vartojamas alkoholis? Tikrai galima nueiti iki visiškų absurdų. Ir sunku patikėti, kad toks įstatymas išliktų sveiko proto rėmuose ir galėtų būti aiškus bei realiai įgyvendinamas ir leistų išspręsti problemą.

Kitas šią savaitę kėlęs nemažai diskusijų atvejis yra nauja Vytauto Bako iniciatyva. Norai aiškūs, padiktuoti susirūpinimą keliančių tam tikrų atvejų, tačiau yra keletas „bet“, kurie susiję ne su tuo, kas ką mano apie vieną koncerną (turbūt jau ir tokių gera manančių nerasime), o su įstatymų kūrimo principais ir su politikos formavimu.

Taigi siekiama papildyti sąrašą tų, kurie pagal Visuomenės informavimo įstatymą negali būti viešosios informacijos rengėjais ir (ar) jų dalyviais ar valdytojais (t. y. žiniasklaidos priemonių savininkais ar valdytojais). Šiuo metu tokie apbribojimai taikomi valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms (išskyrus mokslo ir studijų institucijas bei švietimo įstaigas), bankams ir jų įsteigtiems ar valdomiems juridiniams asmenims, taip pat politinėms partijoms. Aiškinamajame rašte nurodoma, jog toks teisinis reglamentavimas neužtikrina veiksmingos tabako gaminių ir alkoholinių gėrimų kontrolės politikos įgyvendinimo.

Taip, alkoholio prekyba, vartojimas yra socialiai jautrus klausimas dėl sukeliamų pasekmių ne tik žmogaus sveikatai, bet ir bendram socialianiam saugumui. Todėl ir kontrolės mechanizmai nustatyti gana griežti.

Aiškinamaje rašte galima išskirti kelis konstruojamus principus, kodėl šis draudimas ir įvedamas. Akcentuojama, jog „ypatinga socialinė atsakomybė dėl alkoholio ir tabako kontrolės politikos įgyvendinimo tenka viešosios informacijos rengėjams, skleidėjams, jų dalyviams ir žurnalistams, todėl žiniasklaidos priemonių valdymas yra nesuderinamas su pelno siekiančia veikla iš tabako ar alkoholio gamybos ar prekybos“. Teigiama, jog taip būtų „sudarytos palankesnės sąlygos veiksmingai vykdyti valstybės politiką tabako ir alkoholio kontrolės srityje“. Tai, jog sritis jautri, įrodoma pateikiant jai taikomus įvairius reklamos ir kitus draudimus draudimus.

Bet kyla klausimas, ar tokiu atveju, pavyzdžiui, azartiniai lošimai nepatenka į šią kategoriją? Jau ir dabar jiems taikomi kai kurie reklamos ribojimai. O, kaip būtų, jei vis dėlto Seimas apsispręstų visiškai drausti jų reklamą dėl galimos žalos visuomenei? Sritis taip pat labai jautri. Ir jei turi azartinių lošimų verslą ir turėsi žiniasklaidos priemonę, tikrai bus sunku suderinti verslo interesą ir socialinę atsakomybę.

Kartu pažymima, jog lobistai alkoholio ir tabako klausimais yra labai aktyvūs. Tačiau vieni dažnesnių įrašų stebint lobistinės veiklos ataskaitas būna ir azartinių lošimų klausimai. Žinoma, lygybės ženklo nededame tarp šių sričių. Bet jei tai yra argumentai vienu atveju, tai kodėl netampa kitu?

Be abejo, tai klausimai diskusijai.  Ir diskutuoti reikia. Tačiau V. Bakas neabejoja, ir jau žada, kad šis projektas yra tik pradžia. O visi, nors kiek abejojantys, tampa korumpuoto verslo rėmėjais. Bet taip politika neformuojama. Todėl nestebina, jog ir aiškinamajame rašte parašyta, jog jokių specialistų išvadų negauta. Kartais net sunku suprasti, o kam tas punktas dėl specialistų gautų išvadų projekto rengimo metu reikalingas, jei rasti raštą Seimo teisės aktų projektų registre, kur tokios išvados būtų, net ir nelabai pavyksta.

Taigi, panašu, jog svaresni tampa ne bendri principai ir argumentai, o labai konkretus atvejis. V. Bakas teisus, remdamasis ir VSD pažymomis, jog viena verslo grupė ir jos veikla verčia labai stipriai sunerimti. Bet gal vis dėlto tikslinga pirmiau sutarti dėl bendrų tikslų, principų, kuriais vadovaujamės ir juos taikyti visiems. Nes, priešingu atveju, įvairius draudimus lems tik fiksuojamos galimos korupcinės tam tikrų subjektų veiklos ar garsiai nuskambėjusios jautrios istorijos.