„Aš priversiu tave debatuoti“, – skelbė karikatūra laikraščio „Kyiv Post“ penktadienio numeryje. Piešinėlyje dabartinis prezidentas Petro Porošenka visas suplukęs, raudonais žandais vaikėsi nuo jo sprunkantį varžovą Volodymyrą Zelenskį. Greta pateikti sociologinės apklausos duomenys rodė, jog iš apsisprendusių, kam atiduoti savo balsą, rinkėjų net 73 proc. rengėsi palaikyti V. Zelenskį ir tik 27 proc. – P. Porošenka. Tad pastarajam, siekiant užsikabinti už šiaudo, buvo reikalinga ne šiaip pergalė, o tiesiog nokautas.
Šou pakeitė televizinius debatus
Iki penktadienio V. Zelenskis vengė tiesioginės akistatos su P. Porošenka. Ne tik, jis vengė ir žurnalistų, kurie galėtų užduoti nepatogių klausimų. Vietoje to į Ukrainos prezidentus kandiduojantis aktorius rinkosi komunikaciją socialiniuose tinkluose. Dalis mano kalbintų pašnekovų Kijeve iki galo abejojo, ar įvyks ir penktadieniniai debatai – suprask, ir čia V. Zelenskis sugalvos kažką, kas leis jam išvengti akistatos. „Tyla yra paranki V. Zelenskiui, nes P. Porošenka ir taip yra puolamas iš visų pusių, tad jis tiesiog susirenka protesto balsus. Pastarieji yra labai skirtingi, tad V. Zelenskis ir tyli, kad tik išvengtų konkrečių pozicijų, galinčių atbaidyti dalį to protesto elektorato, išdėstymo“, – akcentavo vienas iš pašnekovų.
Tačiau debatai Kijevo olimpiniame stadione vis tik įvyko. Bet verta paminėti, kad pirmajame ture triumfavęs V. Zelenskis motyvuodamas tuo, kad debatai stadione pagal abipusį susitarimą su P. Porošenka surengti, iškart po to atsisakė dalyvauti privalomoje televizinėje Centrinės rinkimų komisijos organizuojamoje akistatoje su perrinkimo siekiančiu prezidentu. Tad politinis šou stadione pakeitė rimtus debatus.
Ypatingas dėmesys saugumui
Kadangi Kijeve įsikūriau visai netoli stadiono, kuriame vyko debatai, jau nuo pat penktadienio ryto galėjau stebėti, kaip arenos link juda dešimtys Nacionalinės gvardijos, policijos ir kariuomenės autobusų bei sunkvežimių. Namo kieme jau antrą dieną budėjo priskirtas policininkas. Visa tai gali atrodyti neįprasta, jei Kijevo skubioje kasdienybėje pamiršti, kad ši šalis vis tik kariauja. Tiesa, apie vykstantį karinį konfliktą su Rusija primindavo mieste iškabinti plakatai, kviečiantys piliečius išreikšti savo poziciją prie balsadėžių. „Balsuokite, mes pridengsime“, – skelbė vienas tokių plakatų, nuo kurio į mane žvelgė kariuomenės snaiperis, įsitaisęs kovinėje pozicijoje.
Nors debatai prasidėjo 19 val. vietos laiku, link stadiono patraukiau gerokai anksčiau – pasižvalgyti į besirenkančią auditoriją. Senolis, prisėdęs ant šaligatvio, markeriu storina raides ant Ukrainos vėliavos. Žvilgteliu, o ant jos – šūkis, deklaruojantis provakarietišką Ukrainos kryptį. Ir iš tiesų, nemažai žmonių šalia didesnės Ukrainos vėliavos su savimi turėjo ir mažesnes ES vėliavėles.
Pro šalį einančios močiutės karštai diskutuoja apie vienos iš kandidatų kilmę. „Tai kas jis pagal kraują?“ – primygtinai klausia viena. Netoliese vaikinas piktinasi, kad į stadioną galima patekti tik su bilietais: „Lauki, po velnių, tų debatų, o čia dar negali įeiti.“ Galiausiai sulaukiu kolegos, kuris atneša bilietą ir traukiame vidun. Prieš patenkant į stadioną, tenka įveikti du patikros punktus – vienas jų su metalo detektoriais, kokie stovi oro uostose. Tiesa, apsauginiai gan atlaidūs. Štai dvi moterys su savimi turi pusantro litro kolos butelį su vandeniu. Vienas apsauginių atsuka jį. „Patikrinsiu, ar ne samagoną nešatės, nes po to įsilinksminusios krėsit šunybes“, – kalba šypsodamasis. Tačiau ten tikrai vanduo ir jis grąžinamas moterims.
Paties stadiono sektoriai padalinti taip, kad atskirtų V. Zelenskio ir P. Porošenkos rėmėjus. Įrengtos ir dvi scenos, o pati aikštė irgi padalinta į dvi dalis abiejų kandidatų fanams. P. Porošenka jų į stadioną mobilizavo daugiau.
Mano bilietas veda į dabartinio prezidento sektorių. Šešta valanda ir aš jau vietoje. Vyksta koncertas ir minia žmonių su Ukrainos vėliavomis tiesiog linksminasi. Vienas dainininkų rėžia netrumpą prakalbą apie tai, kad visa tai, kas čia vyksta šiandien yra visiškai nesvarbu, o svarbiausia išlikti geriems vienas kitam ir neleisti suskaldomiems. Tiesa, bent jau mano sektoriuje tokios kalbos po truputį žmones ima erzinti – jie juk susirinko debatų, o ne pop žvaigždžių pamokslavimo.
Daug emocijų, mažai turinio
Artėjant debatų pradžiai, pirmas arenoje pasirodo P. Porošenka. Jo įžengimas priminė kovinio sporto šakas, kur, prieš patekdamas į ringą, kovotojas dar ryžtingai sveikinasi ir spaudžia rankas savo fanams žadėdamas bekompromisę kovą. P. Porošenka siekė parodyti esantis arti žmonių, juos girdintis. Be to, jo ankstyvesnis pasirodymas darė įspūdį, jog stadione jis jaučiasi šeimininku ir nekantriai laukia jo vengiančio varžovo.
V. Zelenskis savo ruožtu žengė tiesiai ant scenos. Debatų pradžią nustatė burtai, tačiau P. Porošenka su visa komanda žengė netikėtą žingsnį ir persikėlė ant oponento scenos – vėl gi bandymas parodyti, kad prezidentas nebijo ir drąsiai jaučiasi varžovo teritorijoje.
Kandidatų vienas kitam užduodami klausimai, o tuo labiau ir atsakymai nė kiek nestebino. V. Zelenskis, kuris prisipažino 2014 metais balsavęs už P. Porošenką, tačiau ilgainiui juo nusivylęs, kaltino prezidentą dėl visko – nesugebėjimo baigti karo, veidmainystės, kai viešumoje kalbama viena, o už uždarų durų elgiamasi kitaip, korupcijos ir aukštų komunalinių paslaugų kainų ir t.t. „Aš nesu jūsų oponentas, aš esu jūsų verdiktas. Kodėl nebaudėte savo draugų už korupciją?“ – pareiškė V. Zelenskis.
P. Porošenka savo ruožtu emocingai kalbėdamas siekė parodyti, jog V. Zelenskis yra patirties visiškai neturintis politikas, už kurio stovi oligarchas Igoris Kolomoiskis ir kuris savo nekompetencija atiduotų Ukrainą to tik ir siekiančiam Vladimirui Putinui. V. Zelenskis sulaukė ir kaltinimų, jog vengė tarnybos kariuomenėje. „Turime dieną, kad suduotume smūgį keršto jėgoms ir motyvuotume žmones ateiti balsuoti už Ukrainą, o ne mažąją Rusiją“, – rėžė P. Porošenka.
Ar tokių debatų reikėtų Lietuvai?
Po debatų mūsų socialiniuose tinkluose netrūko svarstymų, jog galbūt neprošal panašius būtų surengti ir Lietuvoje. Smarkiai abejoju. Viena vertus, geriau nuobodesni debatai, kuriuose kalbama apie esmines problemas ir programines nuostatas, nei toks šou, kuriame kaip bokso ringe tik keičiamasi kaltinimais visiškai pamirštant ateities perspektyvą.
Toks šou gali padėti mobilizuoti dalį rinkėjų, tačiau demokratinei kultūrai to negana. Demokratija nėra tik apie kalbėjimą, demokratija yra apie gebėjimą klausytis ir kontrargumentuoti. Tuo tarpu Kijevo olimpiniame stadione norinčių klausytis buvo nedaug: kalba savas – ploji, kalba svetimas – švilpi. Tai – kelias į poliarizaciją, o ne susikalbėjimą.
Galų gale apie V. Zelenskį buvo kalbama kaip apie katę maiše. Ar kas nors pasikeitė po debatų stadione? Ne, jis ir toliau liko maiše neatskleisdamas savo pozicijų svarbiausiais ekonominiais, gynybos, užsienio politikos klausimais. Būtent toks formatas, kai kandidatai uždavinėja vienas kitam klausimus, kuriuose dominuoja kaltinimai ir ad hominem argumentai, jam leido teatrališkai atsiklaupti prieš auditoriją, tiksliau, kaip jis įvardijo, žuvusių karių motinas, tačiau išvengti kalbėjimo apie dalykų esmę, pavyzdžiui, kaip konkrečiai jis toms karių motinoms galėtų padėti. Toks formatas smarkiai labiau tinkamas tiems, kas siekia politinės mobilizacijos per visuomenės supriešinimą.
Lietuvoje, jei kai kam labai ir norisi, galima surengti vienus tokius debatus, nes, laimei mes turime įvairių kitų akistatų, kuriose aiškėja kandidatų kompetencijos lygis. Ukrainos nelaimei, jiems tai buvo vienintelė akistata. Ir ją, sakyčiau, laimėjo V. Zelenskis. Laimėjo dėl to, kad P. Porošenka jo nenokautavo, o jis pats išvengė tiesių programinių įsipareigojimų taip toliau išlikdamas priimtinas plačiam ratui tų, kurie atiduoda protesto balsus.
