Bruzdėjimai Prancūzijoje stebina. Atrodė, jeigu yra Europoje nors viena gerai susitvarkiusi valstybė, – tai Prancūzija. Gyvena gerai, valgo skaniai, gražiai dėvi, turi gerų vynų ir konjakų.
Stabili demokratija. Išsirinko prezidentu jauną elegantišką brunetą, kuris vedė savo mokytoją, 24 metų vyresnę už jį. Emmanuelis Macronas protingas. Iš karto tapo populiarus visame pasaulyje, ypač Europoje. Jis pastatė Prancūziją tarp įtakingiausių ir gerbiamiausių šalių. Šnabždama, kad jeigu mūsų žemyne užtektų ryžto ir išminties, jis būtų puikus Jungtinių Europos Valstijų prezidentas.
Ir štai jau dvidešimt savaičių šimtai tūkstančių išeina į gatves reikalaudami... nelabai aišku ko.
Pradžią padarė TIR (tolimųjų reisų sunkvežimių) vairuotojai. Jie dažnai dėvi geltonas liemenes, kad būtų pastebėti, jeigu staigiai tektų iššokti į gatvę. Dabar tokias liemenes pasisiuvo ir studentai, ir smulkūs tarnautojai.
Gal polinkis į bruzdėjimą – prancūzų charakterio bruožas?
Jie nukapojo galvas savo karaliams Liudvikui ir Antuanetei, pradėjo revoliuciją, kuri galų gale pakeitė Europą. Po to buvo dar keli maištai, tarp jų Paryžiaus komuna, pasibaigusi liūdnai, kaip visos utopijos pasibaigia.
Generolas Ch. de Gaulle‘is – dabar jau užmirštas, toks aukštas, nosis kaip cvambalas – irgi buvo išrinktas prezidentu. Paklaustas, ar sunku valdyti tokią šalį, atsakė: – Neįmanoma. Kaip valdyti šalį, kurioje yra aštuoni šimtai sūrių rūšių?
Jų liaudies didvyriais tapo „multikų“ veikėjai Asteriksas ir Obeliksas. Jie ne tik sėkmingai kovojo su romėnais okupantais, su pačiu Julijumi Cezariu, bet visada dar ir tyčiojosi iš jų.
Valdžia Prancūzijoje nekenčiama, o jų pačių prezidentai ypač. Todėl, kad jie turi beveik visą valdžią, ir jeigu reikalai eina nepakankamai gerai, jie lieka kalti. De Gaulle‘is, dalyvavęs Prancūzijos išvadavimo nuo vokiečių okupacijos kovoje, po kurio laiko prarado valdžią. Iš N. Sarkozy juokėsi, nes jis mėgo pasirodyti ir pinigus. Iš F. Hollande‘o tyčiojosi, kad jis negabus. Kiekvienas turėjo kokių nors silpnų vietų, bet jos buvo matomos kaip svarbiausios.
Su Macronu kitaip. Jo nekenčia ne dėl kokių nors neigiamų bruožų ar klaidų, o apskritai. Taškas. Demonstracijos masinės, policija ne visada atsilaiko, yra žuvusių. Kartą Macronas jau buvo nutaręs užsidaryti priešatominėje slėptuvėje, įrengtoje po Eliziejaus rūmais, jeigu tie rūmai bus užimti.
Demonstracijas pradėjo TIR vairuotojai, protestuodami prieš mokesčio už dyzelinį kurą padidinimą. Seniai sutvarkyta ir užmiršta. Tačiau bruzdesys ne tik nenurimo, o padidėjo ir persimetė į provincijas. Jį palaiko ne tik kraštutiniai kairuoliai, bet ir kraštutinių dešiniųjų Le Pen partija. Maskvos televizijos laidose prancūzų kalba „geltonosios liemenės“ – pagrindinė tema. Rusijai būtų labai malonu sugriauti ES ar bent ją sudarkyti.
Demonstrantų nuotaikas viešai išreiškė vienas studentas: „Macronas yra problema. Žmonės jo nekenčia, o aš dar daugiau negu visi. Nekenčiu visko, kas su juo susieta, bet labiausiai tos jo šypsenėlės.“
Priežastys gilesnės.
Esama padėtimi nepatenkintas visas pasaulis. Ir niekas nesupranta kodėl. Didelio karo nėra 74 metus. Technika ir technologijos padarė milžinišką šuolį ir šuoliuoja toliau. Medicina panašiai. Skiepai, antibiotikai. Gyvame kūne įsiuvamas širdies stimuliatorius. Širdys persodinamos, o dabar baigiama kurti dirbtinė širdis. Žmonės vidutiniškai gyvena du kartus ilgiau. Ne tik nebadaujame. Dauguma nematė iš bado mirusio žmogaus.
Ir vis tiek. Nepatenkintų, susiraukusių labai daug. Lietuvoje irgi. Kodėl?
800 rūšių sūrio neturime. Bet gerose parduotuvėse būna 20 rūšių. Kai kurie griežia dantimis: „Negaliu įpirkti.“ Mažos algos. Mėsos ieško nupigintos, ir į Kanarų salas atostogų ne kiekvienas gali važiuoti.
Pas mus ta atskirtis nėra tokia didelė. Bet kuo šalis turtingesnė, tuo atskirtis didesnė. Ji milžiniška JAV, Vokietijoje, Prancūzijoje, Japonijoje, dabar jau ir Kinijoje.
Tai didžiausia žmonijos problema. Kuo toliau, tuo ji didesnė. Revoliucija nepadės. Jau matėme vieną. Savo kailiu patyrėme. Išgydyti žmonių negalią galėtų kosminis antibiotikas. Tik nežinia, koks jis ir kurioje vaistinėje.
Kol kas viršų ima tie, kurie garsiai rėkia, o galvoje neturi nieko.
