Visuomenės mąstymą vertybėmis lėmė visko pavertimas preke ir svarbių moralinių įsitikinimų nuvertėjimas, sako profesorius Alvydas Jokubaitis. „Prostitucija aiškinama kaip „laisva meilė“, o priešas paverstas „varžovu"“, – teigia jis.
Vertybių tironija – žmonės kasdien vartoja terminus, nežinodami jų kilmės ir prasmės. Tai byloja apie didžiulę mokslo įtaką mūsų mąstysenai ir kalbėsenai. Objektyvumas, subjektyvumas, konceptualumas ir daugybė kitų sąvokų dažnai vartojamos miglotai nujaučiant jų prasmę. Politikai, žurnalistai, politologai ir eiliniai piliečiai daug kalba apie vertybes, tačiau abejotina, ar jie gali paaiškinti, ką tai reiškia.
„Kelias į vertybių tironiją prasideda nuo piktnaudžiavimo šiuo žodžiu. „Vertybė“ tapo žodžiu, kuris vartojamas bet kuria proga ir mažai gilinamasi į jo prasmę. Nesvarbu, ką šis žodis reikštų – dorybes, pelną, meno kūrinius ar masinio naikinimo ginklus – jo pasirodymas turi sukurti kokio nors dalyko vertingumo įspūdį“, – teigia A. Jokubaitis.
Profesoriaus teigimu, dažniausiai žodžio „vertybė“ pasirodymas yra signalas, kad pašnekovas pradeda kalbėti banalybes: „Demokratinė santvarka nepripažįsta absoliučių autoritetų. Šio politinio režimo šalininkai gerbia kiekvieną įsitikinimą, nuomonę ir vertybę. Vertybių konfliktas yra organiška demokratinės santvarkos dalis."
Įžvelgia priklausomybę vertybėms
Anot A. Jokubaičio, dabartinių Vakarų visuomenių piliečiai, įskaitant lietuvius, negali be „vertybių“ – namuose jie išpažįsta vienas, darbe – kitas, o politikoje – dar kitas vertybes. „Šis terminas pradeda apimti vienas kitą neigiančius ir vienas kitam prieštaraujančius aspektus“, – sako profesorius.
„Modernusis žmogus jaučiasi vertybių rinkos dalyvis. Ankstesniais laikais idėjos tapdavo karų priežastimi. Dabar manoma, kad jos yra tik trumpalaikės perspektyvos, dėl kurių neverta rimtai kovoti. Vertybių tironijos laikais padaugėja ginčų dėl vertybių, bet tuo pačiu metu dingsta požiūrio į jas rimtumas. Žodis „vertybė“ taip nuvertėja, kad jį galima pridurti prie smerktinų dalykų. Pradedama kalbėti apie nusikaltėlių ir žudikų vertybes. Net nuodėmė gali būti įrašyta į vertybių sąrašą“, – komentuoja A. Jokubaitis.
Profesoriaus manymu, kai nesinori giliau mąstyti, reikia pradėti kalbėti apie vertybes. Jo teigimu, įsigalėjo kvailas prasmės dvigubinimo įprotis.
„Vos tik kas nors pradeda samprotauti apie architektūrą, nežinia kodėl prasideda diskusija apie architektūros vertybes, o jeigu kas pradeda kalbėti apie kulinariją, tai netrukus atsiranda norinčių diskutuoti apie kulinarijos vertybes“, – ironizuoja A. Jokubaitis.
Blogis paverčiamas vertybe
Pasak A. Jokubaičio, vertybės yra daug lankstesnis moralinio ir politinio mąstymo elementas nei gėris ir blogis. Jo teigimu, galima nurodyti daug mūsų kultūrai būdingų panašių prasmės švelninimų.
„Prostitucija aiškinama kaip „laisva meilė“, priešas gali būti paverstas „varžovu“, o religija suvokiama kaip „įsitikinimų sistema“. Blogį pavertus vertybe, jis tampa mažiau matomas ir pavojingas [...]. Blogis tampa trumpalaikiu nesusipratimu, klaidingu aplinkybių vertinimu, elementariu apsiskaičiavimu ar tinkamų žinių trūkumu. Teisūs autoriai, kurie vertybių atsiradimą sieja su gėrio ir blogio priešstatos baime“, – sako profesorius.
Remdamasis Henri Lefevbre įžvalgomis, A. Jokubaitis pabrėžia – mąstymo vertybėmis vaidmens išaugimą lemia visko pavertimas preke ir svarbių moralinių įsitikinimų nuvertėjimas. Jo aiškinimu, tik vertybių tironijos laikais vertybių neturėjimas yra vertybė.
„Kol meilė buvo meilė, o ne vartojimo objektas – jos nereikėjo vadinti vertybe. Dalyko pavertimas vertybe yra dalyko prasmės nykimo požymis“, – įsitikinęs profesorius.
Seniau žmonės kalbėjo apie gražius ir bjaurius dalykus, ydas ir dorybes, draugus ir priešus, o šiandien šios perskyros atrodo senamadiškos, atgyvenusios ir nebeatitinkančios šiuolaikinio žmogaus skonio. Meno kūriniai, moralinės žmonių savybės, neapykanta ir parduotuvių prekės – viskas pavirto vertybėmis ir vis labiau įsigali tikėjimas, kad visos vertybės yra vienodos vertės.
„Klasikinės moralės filosofijos „gėris“ neleido tokių plačių ir išskydusių interpretacijų. Gėris buvo gėris, o blogis buvo blogis. Šiandien kalbama apie „nusikaltėlių vertybės“, kurios nagrinėjamos šalia „kultūros vertybių“. Net Dievas gali būti pavadinamas vertybe. Galima išgirsti sakant, kad žmonės tiki į Dievą todėl, kad jis yra vertybė. Akivaizdus nesusipratimas. Iš tikrųjų į Dievą tikima todėl, kad jis yra. Dievo, kaip vertybės, suvokimas yra jo pažeminimas“, – tvirtina A. Jokubaitis.
Profesoriaus aiškinimu, vertybių tironiją galima apibūdinti kaip piliečių dvasios būklę – žmonės vis mažiau suvokia skirtumą tarp moralinių ir nemoralinių dalykų.
A. Jokubaitis apibendrina – vertybių tironija nežino ribų ir veikia be apribojimų, jos valdžiai paklūsta bet kuris individas ir visuomenės gyvenimo aspektas. Pasak jo, bet kuri vertybių kritika yra sudėtinė mąstymo vertybėmis dalis.
„Išsivaduoti nuo vertybių galima tik su vertybių pagalba. Žodis „tironija“ turi stiprų normatyvinį krūvį. Dauguma demokratinių visuomenių piliečių yra tironijos ir laisvės suvaržymų priešai. Tačiau ši aplinkybė neapsaugo nuo vertybių tironijos įsigalėjimo“, – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Brandūs pokalbiai“ teigia A. Jokubaitis.
„Brandūs pokalbiai“ – kiekvieną ketvirtadienį 21.30 val. per LRT PLIUS.
Parengė Gabrielė Sagaitytė.
