Vienas draugų prieš kelerius metus pabrėžė: tapti euro zonos nare Lietuvai vertėjo ir todėl, kad lietuviams tai padeda geriau suvokti, kiek jie uždirba, kiek norėtų uždirbti ir kaip jų atlyginimas atrodo Vakarų pasaulio kontekste.
Pats vis rečiau dabartines produktų kainas mintyse verčiu į litus. Tačiau kartais pabandau. Ne kasdienių prekių, bet valstybės investicijų dydį konvertuoju, ir mano vidinis balsas tuomet pykčio ir pesimizmo gaida ataidi, nes imu įtarti, kad kai kam net 200 mln. eurų (beveik 700 mln. litų) atrodo nedidelė suma, kurią galima vėjais paleisti arba naudingai „įsisavinti”.
„Lietuvos žinios” rašo, kad „Lietuvos energijos“ grupės įmonė AB Energijos skirstymo operatorius (ESO) iki 2023 metų ketina nupirkti ir vartotojų namuose įrengti apie 1,6 mln. išmaniųjų elektros skaitiklių, valdomų nuotoliniu būdu. Gyventojai jų atsisakyti negalės. Įmonė skaičiuoja, kad išmaniosios apskaitos diegimo projektas gali kainuoti daugiau kaip 200 mln. eurų. Šias išlaidas turės padengti vartotojai – investicijos bus įtrauktos į jų mokamą elektros tarifą, kuris jau dabar, dalies piliečių nuomone, nekrikščioniškai didelis. Projektas šiuo metu derinamas su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija, tačiau jo duomenys valstybės įmonės ESO valdybos sprendimu yra įslaptinti. Kodėl projektas įslaptintas? Atsakymų nėra, todėl lieka spėlioti – galbūt jis toks prastas ir grobikiškas, kad net negalima visuomenei rodyti. ESO atstovai nelabai rišliai aiškina, esą išmanieji skaitikliai yra nesuprastas gėris, kad žmonės sutaupytų vėliau, be to, jiems nereikėtų nurašinėti ir deklaruoti rodmenų.
Tikrai svarūs argumentai – lyg rodmenų deklaravimas būtų viena sudėtingiausių ir didžiausių problemų, kamuojančių namų ūkius. O po žodžių junginiu „sutaupytų vėliau” slepiasi mįslingas pažadas leisti stebėti elektros kainos pokyčius kas penkiolika minučių. Būtų juokinga, jei nebūtų apgailėtina. Tik itin lakios fantazijos pilietis gali įsivaizduoti, kaip vartotojas visą dieną sėdi prie išmaniojo skaitiklio ir, sekdamas kainos pokyčius, įjungia arba išjungia lygintuvą.
„Lietuvos žinioms” pradėjus domėtis 200 mln. eurų vertės projektu ir pasiteiravus, ką apie tai mano „Lietuvos energiją” turinčios prižiūrėti institucijos, nuvilnijo nedidelis šurmulys. Deja, ne dėl esmės, o tik norint pabėdoti, kad „Lietuvos energija” nemoka „teisingai” komunikuoti. Kažin, kas čia ką gali „komunikuoti”, kai prasmės nematyti?
Nesu toks naivus, kad nesuprasčiau, jog 200 mln. eurų vertės lašinių paltį nešiojant ant daugelio rankų liks taukų. Skaitikliai tikrai ges, juos reikės taisyti, išmanieji įrenginiai duos darbo mobiliųjų tinklų operatoriams. Konsultantai (ne tik viešųjų ryšių) irgi laukia savo dalies, o ir žiniasklaidai biudžetas numatytas. Žiūriu į projekto sąmatą ir lenkiu pirštus, kokių (prasmingų ar nelabai) darbų už tokią sumą galima būtų nuveikti. Jų pakaktų išpirkti dabartiniam ar nupirkti naujam suskystintųjų gamtinių dujų išdujinimo laivui, sutvarkyti Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos senamiesčių infrastruktūrą, sostinėje nutiesti metro, Kruonyje įrengti penktą hidroagregatą… Sąrašą galima tęsti, bet dar vienos valstybės valstybėje vadybininkams reikia išmaniųjų skaitiklių, kaip kitaip gaus premijas už gerus darbo rezultatus?
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.
