captcha

Jūsų klausimas priimtas

Populiarumo pokyčiai

Kaip galėtumėte paaiškinti, kodėl per pastaruosius kelis mėnesius stipriai išaugo socialdemokratų lyderio Algirdo Butkevičiaus populiarumas? Pagal viešosios nuomonės tyrimų centro „Vilmorus“ duomenis, kuriuos kas mėnesį skelbia dienraštis „Lietuvos rytas“, visuomenės veikėjų, geriausiai atstovaujančių žmonių interesams rikiuotėje rugsėjo mėnesį A. Butkevičius buvo ketvirtas, spalio mėnesį – trečias, lapkričio – antras. 
ELTA nuotr.
ELTA nuotr.

Kaip galėtumėte paaiškinti, kodėl per pastaruosius kelis mėnesius stipriai išaugo socialdemokratų lyderio Algirdo Butkevičiaus populiarumas? Pagal viešosios nuomonės tyrimų centro „Vilmorus“ duomenis, kuriuos kas mėnesį skelbia dienraštis „Lietuvos rytas“, visuomenės veikėjų, geriausiai atstovaujančių žmonių interesams rikiuotėje rugsėjo mėnesį A. Butkevičius buvo ketvirtas, spalio mėnesį – trečias, lapkričio – antras.

Gruodį irgi buvo antras, bet jau tik pusantro procento atsilikdamas nuo nepakeičiamos šios rikiuotės lyderės  Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės.

Sutikite, per tris mėnesius, praėjusius nuo rugsėjį iki gruodį darytų apklausų, socialdemokratų partijos pirmininkas kaip asmenybė stipriai pasikeisti negalėjo. Tad ieškant paaiškinimo dėl taip išaugusio populiarumo, reikia prisiminti mūsų politinę tautosaką, gimusią Prezidento Rolando Pakso apkaltos dienomis – kalta aplinka.

Būtent pasikeitusi politinė aplinka lėmė populiarumo pokyčius. Rugsėjo mėnesį A. Butkevičius buvo opozicinės partijos vadovas, populiarumu nusileidžiantis ne tik šalies vadovei, bet ir Viktorui Uspaskichui bei Irenai Degutienei. Gruodžio mėnesį jis jau – daugiausiai mandatų Seime laimėjusios ir svarbiausios valdančiosios koalicijos partijos vadovas.

Taigi, sužinome pirmąją padidėjusio populiarumo priežastį, kuri yra sena kaip pasaulis – žmonės myli nugalėtojus. Jei daugiausia mandatų Seime būtų laimėjusi Darbo partija, meilė nugalėtojams būtų tekusi kukliajam verslininkui iš Kėdainių. Taip jau surėdytas pasaulis – nugalėtojus mylime, su jais tapatinamės – kai mūsų sportininkų rinktinė laimi, visi šaukiame, kad mes laimėjome. Tuo tarpu pralaimėtojus niekiname, su jais nesitapatiname – apie pralaimėjusius mūsų sportininkus sakome – jie pralaimėjo.

Tačiau meilė nugalėtojams yra ne vienintelė A. Butkevičiaus populiarumo priežastis. Politika kaip žmonių veiklos forma yra pilna paradoksų, todėl antrąja priežastimi laikyčiau padėtį, į kurią socialdemokratų vadovą buvo įstūmusi valstybės vadovė. D. Grybauskaitei pareiškus, kad teisiamųjų suole sėdinti Darbo partija negali dalyvauti valdančiojoje koalicijoje, ne vienas politikos apžvalgininkas pripažino, kad A. Butkevičius buvo patekęs tarp kūjo ir priekalo. Socialdemokratų pirmininkas iš šios padėties išsisuko pakankamai sėkmingai, taigi populiarumo paradoksaliai jam pridėjo ir šalies vadovė, pati visai to nesiekdama.

Trečiąja priežastimi laikyčiau pačią A. Butkevičiaus asmenybę. Lyginant dabartinį Ministrą Pirmininką su prieš tai buvusiuoju, man norisi naudoti karvedžių pavyzdį. Tuo būdu Andrius Kubilius man primena generolą, kuris mąsto tik apie mūšio strategiją ir taktiką, nepagalvodamas apie tai, ar kariai gauna karštos sriubos. Tuo tarpu A. Butkevičius panašus į generolą, kuriam rūpi kiekvieno kario savijauta. Nedrįsčiau teigti, kuris generolas geresnis – juk gera mūšio strategija išsaugo daug gyvybių, kas yra nepalyginamai svarbiau nei karšta sriuba. Tačiau nepaneigsime fakto, kad per visą kadenciją A. Kubilius galėjo tik sapnuoti apie tai, kad populiarumu priartės prie D. Grybauskaitės, tad gerosios, jautriosios generolės vaidmenį teko atlikti I. Degutienei.

Paskutinioji priežastis – tai piliečių viltys, kad naujoji valdžia bus geresnė už buvusiąją. Vienas iš svarbiausių šiuolaikinės demokratijos bruožų yra rinkimų į valdžios institucijas periodiškumas, leidžiantis piliečiams įvertinti valdžioje esančių politikų darbą. Dabar belieka tik apgailestauti, kad pasaulinė finansų ir ekonomikos krizė neleido Tėvynės sąjungai atlikti tų darbų, kuriuos ji žadėjo 2008 metais. Jei ji būtų nors dalį jų atlikusi, greičiausiai būtų laimėjusi šiuos Seimo rinkimus. Tai spėti skatina faktas, kad po ketverių nelengvo valdymo metų Tėvynės sąjunga gavo pakankamai daug rinkėjų balsų. Tačiau opozicijoje buvusios partijos balsų gavo daugiau, kas reiškia, kad aktyvių piliečių dauguma nori valstybės valdymo permainų. A. Butkevičiaus kaip politiko populiarumas yra ir  šių norų atspindys. 

Komentaras skambėjo per LRT radiją.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...