captcha

Jūsų klausimas priimtas

Selemonas Paltanavičius. Sugrėbti lapus – pats nesvarbiausias rudens darbas

Lietuvoje – nuostabaus rudens metas. Tokios šilumos ir tokių gražių orų lapkritį būna retai. Pradedanti kauptis drėgmė dabar atrodo nei baisiai, nei nelauktai. Iš tikrųjų jos laukiame mes ir gamta.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Lietuvoje – nuostabaus rudens metas. Tokios šilumos ir tokių gražių orų lapkritį būna retai. Pradedanti kauptis drėgmė dabar atrodo nei baisiai, nei nelauktai. Iš tikrųjų jos laukiame mes ir gamta.

Geologai skelbia, kad gruntinio vandens horizontai po šių metų sausrų tapo žemesni, kai kur jie pažemėjo net pusantro metro. Sunku įsivaizduoti, kaip ir per kiek laiko gamtai pavyks susigrąžinti būtiną drėgmės lygį. Tačiau lietus, kad ir koks jis bus, turės darbuotis labai ilgai. Paprastai lietaus vandens nepakanka, nes didžiausia jo dalis iš karto nuteka į upelius ir ežerus.

Daugiau drėgmės žemei dovanoja sniegas ir ledas. Ypač naudingas pirmasis drėgnas sniegelis, kuris visada ištirpsta, o jo tirpsmo vanduo iš karto susigeria į neįšalusi dirvožemį. Paprastai drėgmės lygis į dirvą grįžta tik iki pavasario, todėl lietutis, kurio žadama šiomis dienomis, gali sudrėkinti tik paviršinį žemės sluoksnį.

Sumažėjus garavimui, pačioje dirvos viršutinėje dalyje ant miško samanų renkasi drėgmė, kurios pakanka vėlyviesiems grybams. Dabar dar galima rasti ne tik žaliuokių, bet ir voveraičių. Ar daugelis jų ieško? Ko gero, ne, nes apie tai nežino arba gyvena dar vasaros ir rudens grybų tiltų prisiminimais.

Šis ruduo mus dar lepina ir leidžia dirbti lauko darbus. Matyt, kaip tik dabar reikėtų skubėti tvarkyti aplinką. Tiesa, neužteks tik sugrėbti lapus, nes šis darbas kaip tik yra pats nesvarbiausias. Lapai reikalingi pačiam medžiui – nukritę šildo jo šaknis, maitina dirvožemį.

Dabar daug svarbiau nušienauti žolę, kuri gali būti kompostuojama. Žolės šienavimas vėlų rudenį turi ir kitą prasmę. Lietuvos regionuose, kur dar neišgyvendintas protu nepaaiškinamas įprotis pavasarį deginti pievas, toks pasiruošimas mažina gaisrų pavojų. Jei negalite ir nenorite nušienauti viso lauko, potencialių gaisrų zonoje šienaukite apie savo sodybas.

Būtina žinoti, kad kasmet pievų gaisrai pražudo ne tik milijardus gyvūnų, bet supleškina ir dešimtis pastatų. Taigi – nušienauti pievas, surinkti šiukšles, sutvarkyti aplinką, išvalyti inkilus ir sutaisyti gandrų lizdus... Argi viską išvardysi...

Dar taip aktyviai traukia paukščiai. Juodkrantėje paukščių žieduotojai kasdien savo tinkluose randa bent keletą šimtų alksninukų, ypatingi jų laimikiai – tūbuotasis suopis iš šiaurės, pelėdos lututės, juodosios meletos. Migracija truks dar bent dešimtį dienų. O paskui lauksime kitokio – jau vėlyvojo rudens.

Komentaras skambėjo per LRT Radiją.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...