captcha

Jūsų klausimas priimtas

Mykolas Drunga. Keturių kovotojų grupių karas neva Alacho vardu

Karas Artimuosiuose Rytuose pasiekė naują painumo laipsnį. Jau porą savaičių dėl kurdų apgyvento Kobanės miesto Sirijoje prie pat Turkijos sienos kovoja vadinamosios „Islamos valstybės“ teroristų pajėgos, menamai Sirijos nuosaikioji opozicija ir žiaurūs prezidento Basharo al Assadas daliniai. Tačiau Vakarai vis dar laikosi vangiai, o ir Turkija bijo įsikišti.
V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.
V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.

Karas Artimuosiuose Rytuose pasiekė naują painumo laipsnį. Jau porą savaičių dėl kurdų apgyvento Kobanės miesto Sirijoje prie pat Turkijos sienos kovoja vadinamosios „Islamos valstybės“ teroristų pajėgos, menamai Sirijos nuosaikioji opozicija ir žiaurūs prezidento Basharo al Assadas daliniai. Tačiau Vakarai vis dar laikosi vangiai, o ir Turkija bijo įsikišti.

Taip įsitikinę daugelis stebėtojų, įskaitant Vokietijos radijo „Deutschlandfunk“ apžvalgininką Robertą Clementą. Jo nuomone, „jeigu „Islamo valstybės“ džihadistai užkariautų Kobanę, būtų jiems tai didelės simbolinės reikšmės laimėjimas. Irake jų proveržiui kol kas sustojus, „Islamo valstybei“ reikia naujos įtikinamos karinės pergalės.

Juk tik taip ši teroristų grupuotė liks patraukli kovotojams ne tik iš užsienio, bet ir pačioje Sirijoje, kur konfliktuojančių šalių yra kelios ir kur kovingi vyrai turi rinktis, kuriems padėti, kartais keisdami puses ir pereidami iš vienos stovyklos į kitą.

Šalia „Islamo valstybės“ fanatikų, prezidento B. Assado kariuomenės ir tariamai nuosaikiosios opozicijos karių, yra dar ir vietos kurdai. Jų daugelis leidosi bėgti, jie kenčia labiausiai, nes siekia tik vieno – ramiai gyventi savo tėvynėje“, – rašo R. Clementas.

„Islamo teroristams perėmus Kobanę, pastarieji priartėtų tiesiai prie Turkijos, todėl manytumei, kad ši turėtų tiesioginį interesą jokiu būdu prie to neprileisti. Tačiau Turkija tupi kaip pelė po šluota.

Ji bijo, kad įsikišusi į Sirijoje siaučiantį konfliktą jame neįstrigtų, ir sako, kad jei tik karinių veiksmų imtųsi visas NATO aljansas, Turkija pridėtų savo trigrašį.

Tačiau priversti NATO valstybes imtis bendrų  veiksmų Sirijoje – sunku ir truktų daug laiko, net jei jos to norėtų, bet faktas yra tas, kad kaip tik to jos ir nenori.

O Turkijai yra dar dvi papildomos problemos. Pirma, ji žūtbūt norėtų išvengti prisidėjimo prie akcijos, kuri galėtų stabilizuoti Sirijos prezidentą B. Assadą.

Antra, ji jokiu būdu nenorėtų prisidėti prie kurdų susivienijimo ir sustiprėjimo už Sirijos ribų, idant po dabartinių kovų neprasidėtų naujos kovos steigti Kurdistano valstybę“, rašo Vokietijos radijo bendradarbis.

Vis dėlto dienraščio „The New York Times“ redaktoriai Turkijos poziciją smarkiai kritikuoja. Girdi, „buvo laikai, kai prezidentas R. T. Erdoganas musulmoniškajame pasaulyje siekė vadovo vaidmens. Tačiau dabartinėje krizėje jis panašesnis į vištą nei vadovą.

Turkų kareiviai ir tankai stovi už spygliuotos tvoros palei sieną, tuo tarpu keletą šimtą metrų toliau islamistai užiminėja Kobanės miestą. Viena vertus, savo pasyvumu R. T. Erdoganas nori susilpninti kurdus. Antra vertus, tuo jis siekia priversti Jungtines Amerikos Valstijas, kad jį paremtų jo pastangose prieš Sirijos prezidentą B. Assadą.

Tačiau tokia R. T. Erdogano laikysena NATO šaliai narei garbės nedaro“, – brėžė išvadą pagrindinis Niujorko dienraštis.

Pasak Madrido dienraščio „Pais“, „jeigu Kobanės miestas įkristų į „Islamo valstybės“ teroristų sterblę, tai grėstų ne tik regiono saugumui. Tai sukeltų krizę ir Amerikos santykiuose su Turkija.

Vašingtonas Ankaros pasyvumą laiko išdavyste. Tai taip pat kelia pavojų aljanso susiklausymui prieš džihadistus. Todėl prezidento R. T. Erdogano politika klaidinga. Rizika, kad prie Turkijos sienos susikurs totalitarinis kalifatas, turėtų sverti daugiau negu politiniai manevravimai ir asmeninės R. T. Erdogano ambicijos“, – rašė Ispanijos sostinės laikraštis.

Kitaip – teigiamau – Turkijos elgesį vertina Varšuvos dienraštis „Gazeta Wyborcza“. Anot jo, „lengva turkus siųsti į karą prieš kalifatą, patiems sėdint už rašomojo stalo Vašingtone, Londone ar Varšuvoje.

Vakarai, kurie Turkijai prikiša abejingumą, trejus metus tik stebėjo, kaip Sirijos diktatorius B. Assadas savo šaliai leido nugrimzti į kruviną vidaus karą ir sukelti religinio ekstremizmo demonus, iš kurių ir susikūrė „Islamo valstybės“ grupuotė.

Per tą laiką Turkija priglaudė  pusantro milijono Sirijos žmonių – tarp jų praėjusiomis savaitėmis net 180 tūkstančių pabėgėlių vien iš Kobanės“, – rašė Lenkijos sostinės dienraštis.

Pasak Londono dienraščio „Guardian“, „Ankaros vyriausybė Sirijos pilietiniame kare nuo 2011-ųjų palaiko prezidento B. Assado priešininkų pusę. Turkija tikėjosi, kad Jungtinės Amerikos Valstijos sukilėlius apginkluos, tačiau Vašingtonas tai daryti atsisakė. Jis nesurengė net ir oro antpuolių po nuodingų dujų panaudojimo Sirijoje.

Užtat Turkijos vyriausybė pradėjo amerikiečiais nebepasitikėti. R. T. Erdoganas siekia užsitikrinti, kad sprendimai, kuriuos jis priims, bus politiškai naudingi jam ir Turkijai. Humanitarinės katastrofos Kobanėje akivaizdoje tai gali pasirodyti kietaširdiška. Tačiau R. T. Erdoganas čia laikosi ne kitaip nei politiniai veikėjai  Damaske, Teherane, Rijade ar Abu Dabyje“, – rašė Britanijos sostinės dienraštis.

„Sausumos dalinių įvedimas į Siriją reikštų metų metus truksiančią  beprotybę“, – įspėjo ir Stambulo dienraštis „Hürriyet“. Kodėl?

Ogi todėl, kad „nuosaikioji Laisvoji Sirijos Armija netenka vis daugiau įtakos, o likusioji opozicija susideda iš grupių, kurios mažai kuo skiriasi nuo „Islamo valstybės“ teroristų. Turkų sausumos dalinių invazijos atveju jos susijungtų su „Islamo valstybės“ kovotojais“, – prognozavo Turkijos dienraštis.

Kitas toks, Izmiro dienraštis „Yeni Asir“, komentavo faktą, jog padėties Kobanėje akivaizdoje, daugelis Turkijos kurdų demonstravo, reikalaudami apsaugoti šį kurdų dominuojamą Sirijos miestą. Deja, per šiuos protestus Turkijoje žuvo žmonių.

„Galima suprasti, kad kurdai siunta. Tačiau šioje sunkioje situacijoje visi turėtų laikytis ramybės. Protestus prieš „Islamo valstybės“ grupuotę naudoti kaip priedangą vandalizmui yra nepriimtina.

Ko gi siekia kurdai smurto protrūkiais gatvėse? Ar įžiebti Turkijoje pilietinį karą? Tai būtų purvinas žaidimas. Tegu Turkija nepuola į šiuos spąstus ir parodo kantrybės. Tegu ir toliau laikosi taikos proceso su kurdais“, – pataria Turkijos miesto laikraštis.

 Užsienio spaudos apžvalga transliuota per LRT Radiją.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...